Orbanas kaltina opoziciją sąmokslu su Kijevu ir Briuseliu, esą siekiama nuversti Vengrijos valdžią

Tokius pareiškimus Orbanas išsakė penktadienį duodamas interviu nacionalinei radijo stočiai „Kossuth Radio“. Ministras pirmininkas taip pat pridūrė, kad Ukrainos slaptoji tarnyba, anot jo, turi agentų, veikiančių Vengrijos teritorijoje. 

„Ukrainiečiai aktyviai dirba tam, kad mūsų šalyje įvyktų valdžios pasikeitimas“, – tikino Orbanas. Nors jokių įrodymų nepateikė, jis teigė, kad „Tisza yra pro-ukrainietiška partija, tai – jų projektas, todėl darys viską, kad atvestų ją į valdžią“.

Politinė grėsmė Orbanui ir naratyvas apie užsienio sąmokslą

Centro dešinės partija „Tisza“, vadovaujama Petero Magyaro, laikoma rimčiausiu iššūkiu Orbanui artėjančiuose 2026 metų parlamento rinkimuose. Apklausos rodo, kad dabartinė valdančioji „Fidesz“ partija gali prarasti savo dominuojančias pozicijas, o tai kelia grėsmę Orbano jau penkerius metus trunkančiai valdžiai.

Orbanas interviu metu kalbėjo itin kategoriškai: „Tai Briuselio projektas, sukurtas specialiai tam, kad būtų pakeista nacionalinė Vengrijos valdžia ES palankia, o tai reiškia – prorusiškos pozicijos atsisakymą ir paramą Ukrainai.“

Šie pareiškimai atkartoja vis dažniau pasikartojantį Orbano retorinį modelį, kuriame vidaus priešai vaizduojami kaip išorės interesų įrankiai. Tai ne pirmas kartas, kai jo retorikoje pasirodo sąmokslo teorijų elementai, siejantys opoziciją su užsienio jėgomis.

Ryšiai su Maskva ir šaltėjantys santykiai su Kyjivu

Budapešto ir Kyjivo santykiai pastaraisiais mėnesiais stipriai suprastėjo. Rugpjūtį Vengrija apkaltino Ukrainą pažeidus jos suverenitetą po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusiškam naftotiekiui, kuris tiekia žaliavą Vengrijai. Vėliau Orbanas ėmė atvirai kvestionuoti pačios Ukrainos valstybingumą, vadindamas šalį ne visiškai suverenia.

Nepaisant to, kad Vengrija yra ir ES, ir NATO narė, ji toliau palaiko glaudžius ryšius su Maskva. Vengrija ir Slovakija tebegauna rusišką žaliavinę naftą ir priešinasi tarptautiniams siūlymams didinti ginklų tiekimą Ukrainai bei griežtinti sankcijas Rusijai.

Tuo pat metu „Tisza“ partijos lyderis Peteris Magyaras, kuris anksčiau priklausė „Fidesz“ gretoms, yra pažadėjęs siekti atgauti milijardines ES paramos lėšas, kurios buvo sustabdytos dėl įtariamos sisteminės korupcijos bei demokratinių normų pažeidimų Orbano valdymo laikotarpiu.

Propaganda ir tariama išorės įtaka

Vengrijos opozicija bei žiniasklaidos laisvę ginančios organizacijos jau seniai kaltina „Fidesz“ tuo, kad valstybės finansuojama žiniasklaida tarnauja kaip Orbano propagandos įrankis. 

Tuo tarpu kai kurie žiniasklaidos kanalai, remdamiesi nepagrįstais šaltiniais, skleidė teiginius, esą Europos Komisija nori Orbaną pakeisti būtent Peteru Magyaru – tokie pareiškimai primena Maskvoje skleidžiamą propagandinį naratyvą.

Dar daugiau klausimų kyla po to, kai Europos Komisija pranešė apie vidinės darbo grupės sudarymą – ši grupė tirs žiniasklaidoje paviešintus duomenis apie tai, jog Budapeštas galėjo naudoti slaptosios tarnybos pareigūnus, prisidengusius diplomatine priedanga, kad infiltruotųsi į ES institucijas Briuselyje ir rinktų konfidencialią informaciją.

Politiniai skersvėjai stiprėja

Orbano retorika tampa vis agresyvesnė. Viešai kaltinti pagrindinę opoziciją sąmokslu su užsienio valstybėmis – tai ženklas, jog valdančioji partija jaučia spaudimą. Politinė realybė keičiasi: vidaus opozicija stiprėja, Vakarų parama mažėja, o ekonominiai sunkumai ir ES pinigų trūkumas aštrina padėtį.

Kol „Tisza“ siekia atkurti Vengrijos ryšius su Briuseliu, Orbanas pasirenka strategiją, kurioje opozicija vaizduojama kaip svetimų jėgų įrankis. Tai ne tik bandymas išlaikyti valdžią, bet ir įsitvirtinti kaip vienintelis gynėjas nuo užsienio įtakos. Tik klausimas, ar rinkėjai dar tiki šiuo pasakojimu.