Šimtai rusų priversti palikti šią šalį: negailestingas sprendimas, kuris siunčia rusus atgal į gimtinę

Tokio sprendimo priežastis ta, kad jiems nepavyko įrodyti reikiamo lygio latvių kalbos žinių ir neįveikė saugumo patikrinimų, kaip reikalaujama pagal griežtėjančius imigracijos įstatymus. Toks sprendimas yra aiški Latvijos reakcija į geopolitinius pokyčius regione bei Maskvos agresiją prieš Ukrainą.

Po 2022 metų vasario mėnesį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Latvijos valdžia peržiūrėjo ir pakeitė savo Imigracijos įstatymą. 

Nuo 2024 metų įsigaliojo dar griežtesni pakeitimai, kurių esmė yra griežčiau reguliuoti Rusijos piliečių buvimą šalyje, stiprinti nacionalinį saugumą ir užtikrinti integraciją į Latvijos visuomenę.

Pagal šiuos naujus reikalavimus, visi Rusijos piliečiai, norintys likti Latvijoje, iki 2025 m. birželio 30 d. privalo kreiptis dėl Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo statuso. Vienas pagrindinių kriterijų yra bent A2 lygio latvių kalbos mokėjimas, taip pat – saugumo patikrinimų išlaikymas.

Neįvykdę reikalavimų – privalo išvykti

Kaip skelbia leidinys „Politico“, apie 30 tūkst. Rusijos piliečių Latvijoje buvo paveikti šių pokyčių. Nemaža jų dalis reikalavimus įvykdė, o apie 2 600 žmonių savanoriškai išvyko iš šalies. 

Vis dėlto, 841 asmuo reikiamų dokumentų nepateikė ir neįvykdė sąlygų, todėl oficialiai įpareigoti palikti Latviją iki spalio 13 dienos.

Jei šie asmenys nepaliks šalies savanoriškai, jiems gali grėsti priverstinis deportavimas, nes nuolatinis įstatymų nepaisymas laikomas pažeidimu. 

Tai ženklas, kad Latvijos valdžia laikosi griežtos pozicijos, įstatymų vykdymas yra privalomas visiems, nepriklausomai nuo kilmės šalies ar asmeninės padėties.

Nacionalinio saugumo prioritetas

Šis sprendimas yra neatsiejama Latvijos nacionalinio saugumo politikos dalis. Didėjanti įtampa tarp NATO šalių ir Rusijos, hibridinių grėsmių bei propagandos kampanijų pavojus verčia Baltijos šalis imtis aktyvių veiksmų vidaus saugumo stiprinimui.

Pasak ekspertų, kalbos mokėjimo reikalavimai nėra vien administracinė procedūra – tai būdas užtikrinti socialinę integraciją, išvengti informacinės izoliacijos ir potencialios prorusiškos įtakos židinių.

Be to, saugumo patikrinimai padeda įvertinti galimą asmenų grėsmę valstybei, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurie buvę ar esami Rusijos piliečiai galėtų būti susiję su žvalgybos struktūromis ar priešiškomis organizacijomis.

Latvijos veiksmai susilaukė plataus dėmesio tarptautinėje žiniasklaidoje, tačiau šalyje jie vertinami kaip būtinas žingsnis siekiant užkirsti kelią saugumo rizikoms. 

Tai dar vienas signalas, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė visos Europos požiūrį į rizikas, o Baltijos šalys imasi realių veiksmų tam, kad apsaugotų savo valstybingumą.