Orbanas smogia iš pasalų: Vengrija padavė ES į teismą dėl pagalbos Ukrainai iš įšaldytų rusiškų lėšų

Pagal šį mechanizmą nuo vasario mėnesio Ukrainai kasmet užtikrinama nuo 3 iki 5 mlrd. eurų karinė parama. Tačiau Orbanas nusprendė blokuoti procesą visais įmanomais būdais. Dar gegužę Vengrija pateikė oficialų skundą, o šią savaitę ES teismas patvirtino, kad byla bus nagrinėjama.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Vengrija imasi tokių veiksmų. Praėjusiais metais Budapeštas lygiai taip pat kreipėsi į teismą dėl ankstesnio EPF sprendimo, priimto 2024 birželį. Ta byla vis dar neišnagrinėta.

Ginčas dėl veto teisės

Vengrijos valdžia teigia, kad šiuo atveju buvo pažeista esminė ES veikimo tvarka, nes esą EPF neteisėtai ignoravo Budapešto veto. Anot skundo, Vengrija buvo nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo atskirta nuo balsavimo proceso. 

Orbanas įsitikinęs, kad taip esą pažeidžiamas valstybių narių lygybės principas ir demokratinė Sąjungos veikimo logika. Vengrijos žiniasklaida pažymi, kad ši byla gali turėti precedento galią – jeigu teismas sutiks su Budapešto argumentais, veto mechanizmas būtų dar labiau įtvirtintas. 

Tačiau iki galutinio sprendimo gali praeiti ne vieneri metai. Tuo metu ES per EPF jau yra išmokėjusi daugiau nei 11 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai, o pinigų srautai ir toliau gali būti nukreipiami per alternatyvų mechanizmą – vadinamąją Ukrainos priemonę.

Orbano draugystė su Kremliumi

Orbanas jau ne pirmą kartą blokuoja ar vilkina ES paramą Ukrainai. Jo vyriausybė, palaikanti šiltus santykius su Maskva, nuolat pasitelkia veto teisę ir mėgina pristabdyti sprendimus, kurie stiprina Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos agresijos.

Tokie veiksmai ilgainiui sukėlė rimtą susierzinimą daugelyje kitų ES sostinių. Daugelis Bendrijos valstybių atvirai kaltina Budapeštą veikimu Kremliaus naudai. Nepaisant to, Orbanas tvirtina, kad ginasi tik už teisingą demokratijos veikimą ir Vengrijos interesus.

Vis dėlto faktas akivaizdus: kai Kyjivas kovoja už išlikimą, o Europa siekia užtikrinti stabilumą, Orbanas renkasi teismus, ginčus ir biurokratinius stabdžius. Ši pozicija ne tik izoliuoja Vengriją, bet ir vis labiau įtvirtina jos, kaip Maskvai draugiškos šalies, reputaciją.