Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Kylančio jūros lygio pasekmės tampa vis labiau pastebimos ir kelia grėsmę milijonams žmonių, gyvenančių pakrančių regionuose. Naujas tyrimas atskleidė, kad šis reiškinys ne tik kelia pavojų gyvybėms, bet ir gali sunaikinti didžiulius infrastruktūros plotus visame pasaulyje.
Tai pirmasis toks išsamus darbas, kuris įvertino pastatų pažeidžiamumą besikeičiančioms pakrančių sąlygoms Pietų pusrutulyje. Kanados Makgilio universiteto mokslininkas Erikas Galbraithas teigia, kad klimato kaitos poveikį pajus visi, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena prie jūros, ar ne.
Daugelis pramonės šakų priklauso nuo uostų ir pakrančių transporto infrastruktūros, todėl bet kokie sutrikimai šiose vietose gali sukelti pasaulinius tiekimo grandinių trikdžius. Pasak jo, net maži jūros lygio pokyčiai gali turėti milžinišką poveikį globaliai ekonomikai.
Žemės atmosfera šiuo metu turi daugiau anglies dioksido nei bet kada per pastaruosius keturis milijonus metų. Dėl to kyla ekstremalūs orai, o sūrus vanduo vis giliau įsiskverbia į žemyną. Tai kelia rimtą pavojų ne tik gamtai, bet ir civilizacijai, kuri glaudžiai susijusi su pakrančių zonomis.
Tyrimas atskleidė tikrąją grėsmės mastą
Naujasis tyrimas apėmė Afrikos, Pietryčių Azijos bei Centrinės ir Pietų Amerikos pakrantes. Naudojant palydovinius duomenis, aukštos raiškos topografinius žemėlapius ir dirbtinio intelekto technologijas, mokslininkai įvertino daugiau nei 840 mln. pastatų. Jie analizavo tris scenarijus, kai jūros lygis pakyla puse metro, penkiais metrais ir net dvidešimčia metrų.
Net ir optimistiškiausiu atveju, kai iki šio amžiaus pabaigos jūra pakiltų tik puse metro, būtų užlietos maždaug trys milijonai pastatų. Jei vanduo pakiltų penkiais metrais, šis skaičius išaugtų iki 45 mln., o kai kuriose šalyse būtų sunaikinta daugiau nei 80 proc. pastatų. Labiausiai niūrus scenarijus, tai 20 metrų jūros lygio kilimas reikštų, kad po vandeniu atsidurtų per 130 mln. statinių.
Pasekmės miestams ir visuomenėms
Geofizikė Natalija Gomes teigia, kad jūros lygio kilimas yra lėtas, bet neišvengiamas procesas, kuris tęsis dar šimtmečius. Net ir nedideli pokyčiai jau dabar kelia pavojų milijonams žmonių. Apie dešimtadalis visos žmonijos, tai maždaug 750 mln. žmonių gyvena vos penkių kilometrų atstumu nuo pakrantės, todėl jiems gresia tiesioginis pavojus.
Didžiausia problema ta, kad dauguma pažeidžiamų pastatų yra sutelkta tankiai apgyvendintose vietovėse, kuriose taip pat yra svarbūs uostai ir pramoniniai centrai. Tai reiškia, kad ištisi rajonai gali būti prarasti dėl pakartotinių potvynių ar erozijos. Tyrėjai pabrėžia, kad net neįtraukus audrų ir bangų poveikio, rezultatai rodo minimalų, bet itin pavojingą scenarijų.
Kuo greičiau imsimės veiksmų, tuo daugiau išsaugosime
Mokslininkai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuris rodo didžiausios rizikos zonas ir gali padėti miestų planuotojams rengti prisitaikymo strategijas. Šie duomenys gali tapti pagrindu kuriant naujus, klimato kaitai atsparius miestų projektus ir padėti nuspręsti, kada tam tikras bendruomenes reikėtų perkelti į saugesnes vietas.
Šiuo metu pasaulinis jūros lygis kyla maždaug 4,5 milimetro per metus, o šis tempas dar greitėja. Aplinkos mokslininkė Maja Vilard-Stepan įspėja, kad visiškai sustabdyti šio proceso nebeįmanoma. Tačiau kuo anksčiau pakrančių bendruomenės pradės ruoštis pokyčiams, tuo didesnė jų išlikimo tikimybė. Žmonijos ateitis dabar priklauso nuo to, kaip greitai ji gebės prisitaikyti prie naujos realybės, kurią diktuoja kylanti jūra.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.