Kremliaus ir visos Rusijos laukia absoliutas krachas, JAV smogia tiesiai į skaudžiausią vietą

Oficialiai skelbiama, kad tokie žingsniai – tai spaudimo forma, skirta paskatinti taikos procesą. Vis dėlto daugeliui aišku, kad kalbama apie gerokai daugiau nei tik diplomatiją: tai bandymas nutraukti Kremliaus pagrindinį pajamų šaltinį. Naftos eksportas išlieka vienu iš svarbiausių Rusijos ekonomikos ramsčių, o bet kokie trikdžiai šiame sektoriuje gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Tuo metu, kai fronto linijose vyksta fizinės kovos, ekonomikos frontas tampa vis svarbesniu ginklu. Ir nors Maskva ne sykį demonstravo atsparumą sankcijoms, JAV siunčia aiškią žinią: finansinė ramybė baigėsi. Ypač tiems, kurie ir toliau palaiko karo veiksmus, o ne taiką.

Jokio bendradarbiavimo – nei su JAV, nei su tarptautinėmis finansų institucijomis

Pagal naująsias taisykles, visoms JAV bei tarptautinėms finansų institucijoms uždrausta vykdyti bet kokius sandorius su šiomis įmonėmis ar jų padaliniais. Tai praktiškai reiškia ne tik piniginių srautų įšaldymą, bet ir reikšmingus trikdžius bendrovėms, kurių veikla didele dalimi priklauso nuo eksporto rinkų ir tarptautinių partnerių.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paragino Kremlių nedelsiant sutikti su paliaubomis ir pabrėžė, kad Vašingtonas yra pasirengęs imtis dar griežtesnių veiksmų, siekdamas remti prezidento Donaldo Trumpo pastangas užbaigti karą prieš Ukrainą.

Energetikos sektorius – pagrindinė Kremliaus kraujagyslė

Rusijos ekonomikos stuburas – energijos ištekliai. Ir būtent šio sektoriaus ribojimas išlieka vienas iš svarbiausių Vakarų tikslų, bandant sumažinti Kremliaus galimybes finansuoti agresiją. Anksčiau įvestos sankcijos prieš finansų sektorių ir gynybos pramonę davė ribotą efektą – šįkart akcentas dedamas ant pelningiausių įmonių.

„Rosneft“ ir „Lukoil“ – tai ne tik korporacijos, bet ir svarbios Rusijos valstybės strateginio finansinio modelio dalys. Būtent šios bendrovės generuoja didžiąją dalį biudžeto įplaukų, kurios vėliau naudojamos karinėms reikmėms ir vidaus ekonomikos palaikymui. Tad šios sankcijos gali ne tik sulėtinti finansinius srautus, bet ir turėti tiesioginį poveikį karinės logistikos tęstinumui.

Spaudimas auga, bet ar tai pakeis Maskvos poziciją?

Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai JAV taikosi į Rusijos energetikos sektorių. Tačiau dabartinė sankcijų banga išsiskiria tuo, kad apima ne tik pagrindinius prekės ženklus, bet ir jų dukterines įmones, kurios iki šiol dažnai likdavo nuošalyje.

Klausimas, ar šios sankcijos paveiks Maskvos strategiją, lieka atviras. Istoriškai Rusijos valdžia dažnai ignoravo ekonominį spaudimą, rinkdamasi politinį ir karą tęsiantį naratyvą. Visgi, didėjantis vidinis spaudimas, lėtėjantis augimas ir augančios prekių kainos gali šį kartą sukurti stipresnį impulsą ieškoti kompromisų.

JAV pareigūnai kol kas neatmeta papildomų sankcijų galimybės, jei Maskva nesikeis. Tai – signalas, kad ekonominė kantrybė Vakarų pasaulyje senka, o tarptautinė bendruomenė, bent jau Vašingtono akimis, jau pasiekė tašką, kai pusinės priemonės nebepadeda.