Švaraus oro skandalas Lenkijoje: tūkstančiai šeimų gali netekti paramos dėl dingusių rangovų

Dėl to planuojami teisiniai pokyčiai, kurie turėtų apsaugoti nukentėjusius programos „Švarus oras“ dalyvius. Institucijos vertina, kad nukentėjusiųjų gali būti apie 13 tūkst. šeimų, o kai kuriems žmonėms grėsė pareiga grąžinti paramos lėšas, nors jie patys nieko nepažeidė. 

Tokia situacija susidarė todėl, kad pagal galiojusias taisykles atsakomybė už tinkamą atsiskaitymą dažnai tekdavo paramos gavėjui. Todėl valstybė ieško sprendimo kaip sustabdyti spaudimą gyventojams ir atsakomybę nukreipti į nesąžiningas įmones. 

Įstatymo projektas lapkritį buvo perduotas premjero kanceliarijai, o rengiant dokumentą dalyvavo kelios institucijos, įskaitant Klimato ir aplinkos ministeriją, kitus atsakingus departamentus ir fondą „NFOŚiGW“. 

Fondo atstovas Robert Gajda nurodo, kad tikimasi, jog vyriausybė projektą svarstys pirmą kitų metų ketvirtį. Pagrindinis tikslas yra sukurti aiškų mechanizmą, kuris leistų apsaugoti žmones, pateikusius paraiškas ir sumokėjusius avansus, bet negalėjusius užbaigti darbų dėl rangovų dingimo.

Įstatymo esmė

Naujos nuostatos skirtos tiems, kurie nukentėjo ankstesnėje programos „Švarus oras“ versijoje, kai dalis projektų buvo finansuojami iš anksto, o kontrolės grandys ne visada veikė pakankamai griežtai. Konkrečiai kalbama apie šeimas, kurios pervedė avansus rangovams už renovacijos darbus, tačiau negavo nei paslaugų, nei dokumentų, leidžiančių tinkamai atsiskaityti. Įstatymo projekte numatoma sustabdyti avansų išieškojimą iš tų žmonių, kurie dėl rangovų kaltės negali pateikti atsiskaitymo.

Svarbus akcentas yra tai, kad valstybė ketina siekti atgauti pinigus iš nesąžiningų įmonių, nes jų paieškos ir spaudimo galimybės yra didesnės nei paprastų gyventojų. Lapkritį buvo skelbiama, kad teisėsaugos institucijos jau nagrinėja šimtus pranešimų, susijusių su tokiais atvejais, o jų skaičius siekia 470. Tai parodo, kad problema nėra pavienė, o apima platų mastą ir daug skirtingų regionų.

Skolos, ginčai ir programos atnaujinimas

Klimato ministerija yra nurodžiusi, kad neatsiskaitytų avansų suma siekia 186 mln. eurų, todėl kalbama apie šimtus milijonų ir tūkstančius nebaigtų istorijų. Tekste taip pat pažymima, kad ankstesnė programos laida neturėjo užtikrinto pilno finansavimo, todėl augo paraiškų vertinimo ir išmokėjimų vėlavimai, o tai sudarė terpę chaotiškai situacijai. 

Kai kurie stebėtojai pabrėžė, kad rinka galėjo būti nepasirengusi didžiuliam paraiškų skaičiui, o skubiai atsiradusios trumpalaikės įmonės dar labiau padidino riziką gyventojams. Programa vėliau buvo atnaujinta ir toliau numato paramą kompleksinei termomodernizacijai bei seno šilumos šaltinio keitimui, tačiau procedūros tapo griežtesnės. 

Dabar procesas pradedamas energiniu auditu, o investicijai pasibaigus numatomas energinio naudingumo dokumentas, kuris turėtų užtikrinti aiškesnę kontrolę. Vis dėlto rudenį dalis aplinkosauginių bendruomenių teigė, kad po reformos paraiškų skaičius smarkiai sumažėjo, nors klimato ministrė su tokia kritika nesutiko ir tvirtino, kad paraiškos nagrinėjamos sklandžiai, eilės išvalytos, o procesai vyksta greičiau. 

Lapkričio duomenimis, pagal naujas taisykles pateikta 42,7 tūkst. paraiškų, kurių vertė siekia 610 mln. eurų, o dar daugiau nei 24 tūkst. paraiškų yra pildomos ir tikslinamos. Taip pat skelbiama, kad pasirašyta 22,6 tūkst. sutarčių, o paramos gavėjams išmokėta 14 mln. eurų. 

Tuo pat metu didžiausias lūkestis išlieka tas pats, kad naujas įstatymas pagaliau suteiks aiškią apsaugą žmonėms, kurie sąžiningai siekė renovuoti būstą, bet buvo apgauti dingusių rangovų.