Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą sukelia ne tik geopolitines pasekmes, bet ir vis didesnius vidinius sukrėtimus šalies ekonomikoje. Kremlius, susidūręs su didžiuliu finansiniu spaudimu, vis dažniau griebiasi priemonių, kurios gali atrodyti kaip laikini sprendimai, bet iš tikrųjų tik dar labiau destabilizuoja verslo aplinką.
Vienas iš tokių žingsnių yra masinis baudų skyrimas šalies įmonėms, kurio mastai ir poveikis stebina net pačius ekspertus. Remiantis paskutiniais duomenimis, 2025 metų pirmąjį ketvirtį Rusijos federalinė mokesčių tarnyba skyrė baudų ir delspinigių už beveik 190 milijardų rublių.
Ši suma, tai maždaug 2,5 milijardo JAV dolerių, beveik dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugiausia tai yra baudos už pavėluotus mokesčių mokėjimus, tačiau įmonės tvirtina, kad kai kuriais atvejais reikalavimai primesti formaliai ar net be aiškios priežasties.
Tokie veiksmai tarsi siunčia žinią, kad valstybė ne tik nebepajėgia paremti verslo, bet ir tampa jo spaudėja. Nors trumpam laikotarpiui tai gali padėti surinkti papildomų lėšų į biudžetą, ilgalaikėje perspektyvoje tai išbalansuoja verslo aplinką, naikina pasitikėjimą tarp valstybės ir įmonių bei atgraso tiek vietinius, tiek užsienio investuotojus.
Verslas ant išlikimo ribos
Šiuo metu Rusijos verslas veikia itin sudėtingomis sąlygomis. Karo padariniai, tarptautinės sankcijos, išaugusios palūkanų normos, sumažėjęs vartojimas ir eksporto apimtys verčia įmones kovoti dėl išgyvenimo. Vietoje to, kad valstybė siūlytų paramą ar bent palankesnes sąlygas verslui prisitaikyti, šis papildomai apkraunamas finansiškai.
Situacija kelia vis didesnį nepasitenkinimą verslo bendruomenėje. Daugelis verslininkų jaučia, kad jų pastangos plėtoti veiklą šalyje ne tik nevertinamos, bet netgi baudžiamos. Tokia nuotaika daro įtaką ir darbuotojams, nes įmonės, siekdamos išgyventi, mažina personalą arba mažina atlyginimus.
Reformų vietoje pasirenkama represinė fiskalinė politika
Kremlius tikisi, kad baudų surinkimas padės sumažinti biudžeto deficitą, kuris augo dėl mažėjančių naftos ir dujų eksporto pajamų. Tačiau net ir didžiausi šaltiniai, tokie kaip „Gazprom“, patiria milžiniškus nuostolius. Tokiu būdu, vietoje sisteminių reformų ar ilgalaikės strategijos, renkamas kelias, vedantis į dar gilesnę duobę.
Ekonomistai perspėja, kad tokia politika ilgainiui ne tik nepagerins šalies finansinės padėties, bet ir gali lemti struktūrinę ekonomikos griūtį. Ilgalaikis verslo slopinimas, sumažėjęs produktyvumas ir bėgančios investicijos gali sukelti stagnaciją, kurios pasekmės bus juntamos dar ilgai po to, kai karas pasibaigs.
Vidinis sukrėtimas, galintis tapti politiniu
Galiausiai, svarbu suprasti, kad ekonominiai sprendimai daro įtaką ir socialiniam klimatui. Kuomet darbuotojai netenka darbo, verslininkai praranda pasitikėjimą valdžia, o investuotojai pasitraukia, kyla ne tik ekonominis, bet ir politinis nestabilumas. Visa tai gali tapti rimtu iššūkiu pačiam režimui.
Šiandienos baudų politika nėra tik finansinis sprendimas. Tai ženklas, kad valstybė pasiklydo tarp desperacijos ir noro išlaikyti kontrolę. Tačiau be struktūrinių reformų, aiškios ekonominės krypties ir pasitikėjimo atkūrimo, Rusija rizikuoja prarasti ne tik savo ekonomiką, bet ir vidinį stabilumą.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.