Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Rusija ruošiasi blogiausiam: įsigijo itin grėsmingas „Kalibr“ raketas su atominėmis galvutėmis
Rusijos kariuomenė siunčia aiškią žinią, jog žaidimai baigėsi. Pirmą kartą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Kremlius oficialiai paskelbė įsigijęs dešimtis sparnuotųjų raketų „Kalibr“, galinčių nešti branduolines galvutes.
Tai rodo ne tik augantį karinį spaudimą Ukrainai, bet ir potencialų pasirengimą konfliktui su NATO. Rusijos gynybos ministerija patvirtino užsakymą 56 vienetams 3M-14S tipo „Kalibr“ raketų, o tai yra branduolinės versijos, pritaikytos dislokavimui laivuose ir povandeniniuose laivuose.
Šių raketų gamyba numatyta pradėti 2026 metų pradžioje. Tai dalis didesnio Rusijos karinio jūrų laivyno modernizacijos plano, o šis žingsnis suaktyvino diskusijas apie galimą branduolinės eskalacijos riziką.
Pavojingas signalas NATO ir Ukrainai
Analitikai teigia, kad Rusijos sprendimas įsigyti branduolines „Kalibr“ versijas kelia rimtą susirūpinimą tiek Ukrainoje, tiek NATO šalyse. Šios raketos jau buvo plačiai naudojamos invazijos metu, ypač atakoms prieš infrastruktūrą, civilius objektus ir energetikos sistemą.
Nuo 2022 metų pradžios iš Juodosios jūros paleistos raketos suniokojo elektros tinklus, sukėlė aukų tarp civilių ir tapo vienu pagrindinių Rusijos smogiamųjų įrankių kare.
Raketos 3M-14S išsiskiria tuo, kad turi galimybę veikti labai žemame aukštyje, o tai apsunkina jų aptikimą oro gynybos sistemoms. Jos aprūpintos inercinėmis ir palydovinėmis valdymo sistemomis bei turi nuo 1 500 iki 2 500 km nuotolį.
Tai reiškia, kad raketos gali pasiekti taikinius ne tik Ukrainoje, bet ir Rytų Europoje.
Tylūs žingsniai link branduolinės įtampos
Nors iki šiol konfliktuose dominavo įprastos, konvencinės „Kalibr“ raketų versijos, Kremliaus sprendimas įsigyti branduolines modifikacijas rodo, kad Rusija vis dažniau svarsto galimybę panaudoti branduolinę retoriką ne tik grasinimams, bet ir praktiniam ginklų dislokavimui.
Visos „Kalibr“ raketų versijos, tiek povandeniniams laivams skirta „K“, tiek paviršiniams laivams skirta „T“, gali gabenti iki 500 kg sveriančius sprogmenis, įskaitant branduolinius užtaisus. Nors tarptautinės sutartys riboja tokių raketų eksportą, vidaus naudojimui tokie apribojimai netaikomi.
Gamyba tęsiasi nepaisant sankcijų
Raketų kūrimu ir gamyba rūpinasi projektavimo biuras „Novator“, kuris dar 2022 metais buvo įtrauktas į Europos Sąjungos sankcionuojamų įmonių sąrašą.
Tačiau net ir veikiant sankcijoms, įmonė toliau tęsia veiklą, demonstruodama Rusijos karinio-pramoninio komplekso atsparumą Vakarų spaudimui.
Per 2024 metus raketų „Kalibr“ panaudojimas prieš Ukrainą tik išaugo. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo fiksuoti plataus masto smūgiai, kurių metu paleista dešimtys raketų.
🚀⚠️ The Russian Ministry of Defense has ordered a batch of 56 3M-14S Kalibr missiles with nuclear warheads. They are to be manufactured by the end of 2026, — Militarnyi pic.twitter.com/ndvrU2o5dy
Nors Ukrainos oro gynyba sugebėjo perimti dalį jų, kai kuriais atvejais net pasiekdama 100 proc. efektyvumą, šių sistemų kiekis išlieka ribotas ir ne visuomet užtenka apsaugoti visus taikinius.
Ekspertai perspėja
Karinių reikalų ekspertai įspėja, kad branduolinių raketų įsigijimas ne tik padidina Juodosios jūros flotilės smogiamąją galią, bet ir apsunkina NATO bei Ukrainos ankstyvojo perspėjimo sistemas.
Jei iki šiol grėsmė buvo lokalizuota, tai branduolinių raketų atsiradimas keičia žaidimo taisykles – padidėja netikėto smūgio rizika ir diplomatinės erdvės mažėjimas.
Raketų dislokavimas prie strategiškai svarbių taikinių Ukrainoje, o galbūt ir Europoje, gali reikšti naują šaltojo karo grįžimą. Analitikai sutaria, net jei šių raketų tikslas yra atgrasymas, pats jų įsigijimo faktas keičia saugumo dinamiką regione.
Ar NATO pasiruošusi?
Vakaruose kyla klausimų, ar NATO šalys pakankamai greitai reaguoja į besikeičiančią situaciją. Branduolinės ginkluotės eskalacija nebuvo matyta dešimtmečius, tačiau dabar ji vėl grįžta į geopolitinę dienotvarkę.
Raketų, galinčių nešti branduolinius užtaisus, gamyba – tai ne vien taktinis žingsnis, bet ir strateginis pareiškimas apie Kremliaus pasirengimą kelti statymus konflikte su Vakarais.
Nors kol kas nėra įrodymų, kad šios raketos būtų dislokuotos už Rusijos ribų, pats jų gamybos pradžios planas siunčia aiškų perspėjimą, jog Rusija yra pasirengusi ne tik ginti, bet ir eskaluoti. Ar Vakarai turi planą B? Tą parodys artimiausi metai.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.