Siaubas prie Izraelio krantų: ramūs rykliai staiga puolė turistą, jūros paviršius nusidažė krauju

Balandžio 21 dieną 2025 metais 40 metų turistas nardė prie Haderos miesto Izraelyje, daugiau kaip šimto metrų atstumu nuo kranto. Jis filmavo grupę pilkųjų ryklių naudodamas „GoPro“ kamerą, kai įvyko tragedija.  Manoma, kad išpuolis prasidėjo nuo smalsumo, tai vienas ryklys galėjo suklysti ir bandydamas įkasti į kamerą netyčia įkando žmogui. 

Kraujas vandenyje ir išgąstis, kurį sukėlė sužeidimas, greičiausiai išprovokavo kitus ryklius pradėti grobio pasidalijimą. Liudininkai pasakojo girdėję vyro pagalbos šauksmą, o netrukus vanduo nusidažė raudonai, paviršiuje pasirodė nugarinės ir uodeginės pelekų eilės.

Kitą dieną paieškos jūroje atskleidė tik labai mažus žmogaus palaikų fragmentus. Teismo medicinos ekspertai patvirtino aukos tapatybę ir padarė išvadą, kad vyrą vienu metu puolė keli rykliai. Tai pirmas kartas, kai užfiksuota, jog pilkieji rykliai, laikomi ramiu ir neagresyviu plėšrūnu, sudraskė žmogų.

Neįprastas elgesys ir žmogaus įtaka

Pilkieji rykliai iki šiol buvo vertinami kaip saugūs ekoturizmo objektai. Jie dažnai pasirodo prie Haderos, kur šiltesnis vanduo iš netoliese veikiančio gėlinimo įrenginio juos traukia į krantą. Dėl šios priežasties vieta tapo populiari tarp turistų ir narų, norinčių iš arti pamatyti šiuos gyvūnus. 

Tačiau būtent toks nuolatinis žmonių kontaktas, pasak mokslininkų, galėjo būti pagrindinė nelaimės priežastis. Tyrėjai Ericas Clua iš Paryžiaus mokslo ir tyrimų universiteto bei Kristianas Partonas iš Ekseterio universiteto rašo, kad dirbtinis ryklių šėrimas iškreipė jų elgesį. 

Žmonių tiekiamas maistas paskatino vadinamąjį elgetavimo instinktą, tai ryklius pripratusius prie lengvo grobio ir mažesnio atsargumo. Šis įprotis galėjo priversti vieną iš jų netyčia įkąsti kamerai, o galiausiai žmogui, taip sukeliant grandininę reakciją.

Tragiška pamoka iš ekoturizmo pasaulio

Pasak mokslininkų, kai ryklys pajunta kraują, įsijungia instinktyvus medžioklės elgesys, kurį dar labiau sustiprina konkurencija tarp individų. Šiuo atveju kelios žuvys, reaguodamos į garsus ir kvapus, pradėjo puolimą, nors žmogus joms įprastai nėra grobis. Tokia situacija parodė, kad net menkiausia klaida gali tapti lemtinga, kai laukinė gamta susiduria su žmogaus veikla.

Mokslininkai pabrėžia, kad ekoturizmas iš esmės yra naudingas, nes skatina saugoti gyvūnus ir mažina jų žvejybą. Tačiau tokios veiklos turi būti atsakingos. Jie ragina uždrausti ryklių šėrimą Izraelio pakrantėje ir išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių ir jūros plėšrūnų.

Ekspertai įspėja, kad blogiausia būtų reaguoti į šį incidentą masiniu ryklių naikinimu. Ryklių puolimas, pasak jų, buvo ne plėšrūnų agresijos išraiška, o žmogaus sukeltų elgesio pokyčių pasekmė. Ši nelaimė turėtų tapti pamoka, jog žmogaus įsikišimas į gamtą visada turi pasekmių, o tikra kaltė slypi ne jūroje, o mūsų pačių veiksmuose.