Vokiečių generolas siunčia perspėjimą Lietuvai: Putinas gali smogti, atskleidžiamas radikalus planas

Apie tai interviu „Ukrinform“ kalbėjo istorikas ir Vokietijos atsargos generolas Klausas Wittmannas. Pasak jo, Rusija gali ruoštis naujam puolimui artėjančią žiemą, nors jo sėkmės tikimybė, sprendžiant iš pastarųjų metų patirties, atrodo menka.

K. Wittmannas pabrėžia, kad per trejus metus tapo akivaizdu: Rusijos kariuomenė nėra tokia galinga, kokią ją daugelis įsivaizdavo prieš plataus masto invaziją. „

Putinas patiria milžiniškus nuostolius, nuolat siųsdamas vis naujus dalinius šturmuoti Ukrainos pozicijų, o šie bandymai dažnai baigiasi nesėkme“, – teigė jis.

Galimas naujas taikinys – Baltijos šalys

Generolas neatmeta, kad Kremlius gali žvalgytis į kitą kryptį, Baltijos valstybes. Pasak jo, karui Ukrainoje tebesitęsiant, Putinas greičiausiai nebandys tiesiogiai pulti NATO narių, tačiau toks scenarijus ateityje išlieka realus.

„Kalbant apie laiką, manoma, kad Putinas, įgavęs pakankamai karinės patirties ir išteklių, gali būti pasiruošęs rimtai išbandyti NATO maždaug 2029 metais. Vis dėlto nemanau, kad jis tai darys, kol karas Ukrainoje nesibaigs“, – teigė K. Wittmannas.

Jis pabrėžia, kad Rusijos režimui būtų neprotinga laukti iki konkrečios datos, apie kurią viešai kalbama. 

„Esminiai metai gali būti 2028-ieji. Yra versija, aprašyta vokiečių žurnalisto Christopho von Marschallo knygoje, pagal ją galimas scenarijus, kai puolimas prieš Lietuvą įvyksta per JAV prezidento rinkimų kampaniją, o tuo pat metu Kinija imasi veiksmų prieš Taivaną“, – teigė generolas.

Tokiu atveju, anot jo, tai nebūtų masinis puolimas, o labiau lokalios atakos, kurios galėtų sukelti sąmyšį NATO būstinėje, ar tai jau laikyti kariniu išpuoliu, ar dar ne.

„Svarbiausia, kad Putinas būtų įtikintas: bet koks įsiveržimas į NATO teritoriją sukels jam nepakeliamas pasekmes. Tam reikia ne kalbų, o realaus pasiruošimo – stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus ir aiškiai parodyti, jog NATO nėra silpnoji grandis“, – pabrėžė K. Wittmannas.

JAV generolų perspėjimai dėl Baltijos šalių

Panašias įžvalgas anksčiau pateikė ir buvęs JAV kariuomenės generolas Davidas Petraeusas. Pasak jo, Putino grasinimus reikia vertinti itin rimtai, nes jie atspindi ne tuščias kalbas, o realią Kremliaus geopolitinę strategiją.

„Putinas siekia atkurti Rusijos imperinę įtaką. Jei jam pavyks Ukrainoje, kitas žingsnis gali būti Baltijos šalys“, – sakė jis, duodamas interviu britų portalui „The Sun“.

Generolas priminė, kad Vakarai privalo neleisti Putinui pasiekti pergalės Ukrainoje – tai esą ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumo klausimas. 

„Jei Putinas pajus, kad gali laimėti, jis neapsiribos vien šia šalimi. Po Ukrainos gali būti Moldova, o po jos – Lietuva ar kitos Baltijos valstybės“, – teigė jis.

D. Petraeusas pabrėžė, kad Putinas tiki savo žodžiais – tai ne retorika, o ideologinis įsitikinimas. Todėl bet koks Vakarų delsimas ar pasyvumas būtų suprastas kaip silpnumas, o silpnumas, pasak jo, visada vilioja agresorių.

NATO turi ruoštis dabar

Karo ekspertai sutaria, kad Putino tikslai išlieka nepakitę, dominuoti regione ir griauti Vakarų vienybę. Tačiau jų pasiekti jam gali būti vis sunkiau.

Rusijos ekonomika išsekusi, kariniai ištekliai seka, o Vakarų paramos Ukraina mastas toliau auga. Vis dėlto, K. Wittmanno nuomone, tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. 

„Autoritariniai lyderiai neretai priima nelogiškus sprendimus, vedami ne racionalumo, o ambicijų ir baimės prarasti valdžią“, – sako jis.

Generolas pabrėžia, kad NATO šalyse būtina ne tik investuoti į gynybą, bet ir išlaikyti visuomenės pasirengimą – aiškiai suvokti, kad saugumas nėra duotybė. 

„Jei norime išvengti konflikto, turime būti pasirengę jam dabar. Būtent stiprybė atgraso priešą, o ne geranoriškos deklaracijos“, – reziumuoja Wittmannas.

Kol V. Putinas tęsia savo karą ir ieško būdų išlaikyti įtaką, Europa negali sau leisti užmigti ant laurų. Baltijos šalys, būdamos NATO rytinis sparnas, lieka priekinėje linijoje – ten, kur bet koks silpnumas gali būti išnaudotas akimirksniu.