Šioje šalyje nepadės net ir „Google Maps“: šalis be gatvių pavadinimų, atskleista, kaip gyvena vietiniai

Ne, tai ne technologinis gedimas – tai Japonijos kasdienybė. Šioje šalyje dauguma gatvių neturi jokių pavadinimų, o gyventojai puikiai tvarkosi be jų. Net ir vietiniai kartais pasimeta, bet visa sistema jiems atrodo logiška ir patogi.

Toks reiškinys gali atrodyti keistas, ypač tiems, kurie priprato prie sistemų su aiškiu adresų. Tačiau Japonijoje ši struktūra tiesiog neegzistuoja. Gatvių pavadinimų yra vos keliose pagrindinėse magistralėse, o visa likusi teritorija remiasi visai kitokiu principu.

Kodėl Japonijoje gatvės neturi pavadinimų

Istorija prasideda dar Edo laikotarpiu – XVII amžiuje. Tuo metu miestai buvo planuojami pagal centrus, aplink kuriuos kūrėsi kvartalai, o ne pagal linijines gatves. Todėl ir dabar visa adresų sistema paremta ne gatvėmis, o kvartalais, blokais ir namų numeriais.

Pavyzdžiui, Tokijo adresas gali atrodyti taip: „Tokyo, Shinjuku-ku, Nishi-Shinjuku 2-8-1“. Tai reiškia: Tokijo prefektūra, Šindžiuku rajonas, Nishi-Šindžiuku kvartalas, antras chome (kvartalas), aštuntas blokas, pirmas namas. Jokių „Sakurų gatvių“ ar „Žydinčių vyšnių alėjų“ – tik loginė numeracija, pagal administracinį padalijimą.

Kaip žmonės orientuojasi be gatvių

Nors tai gali pasirodyti kaip logistikos košmaras, japonams – tai natūralu. Jie orientuojasi pagal orientyrus: šventyklas, degalines, kavines, metro stotis. Jeigu paklausite, kur yra kažkoks pastatas, jie atsakys: „už šventyklos“, „šalia parduotuvės Lawson“, „trys minutės pėsčiomis nuo parko“. Ir tai visiškai normali praktika.

Tokioje sistemoje net „Google Maps“ kartais pasimeta. Žemėlapių programos ne visada supranta japonišką logiką ir gali pasiūlyti nelogiškus maršrutus. Būtent dėl to dažnas turistas susiduria su painiava, net jei tiksliai žino adresą – juk be aiškios gatvės jo nelengva surasti.

Kodėl ši sistema nesikeičia

Galbūt skamba nelogiškai, bet japonai net neplanuoja keisti šios tvarkos. Jiems tai ne tik įprasta, bet ir giliai įsišaknijusi kultūros dalis. Miestai vystėsi aplink svarbius taškus – šventyklas, pilis, fortus, o ne pagal tiesias gatves. 

Kadangi šis principas gajus jau kelis šimtmečius, bet kokia reforma reikštų milžinišką biurokratinę painiavą: perrašyti milijonus adresų, atnaujinti dokumentus, pertvarkyti registrų sistemą. Ir vis dėlto japonai turi savo būdus, kaip išspręsti problemas. 

Pašto tarnybos turi savo vidines žemėlapių sistemas su pažymėtais namais, kuriose dirba rankiniu būdu. Kiekvienas paštininkas turi savo maršrutą, savo žemėlapį ir savo metodą, kaip pasiekti reikiamą durų skambutį.

Kaip išgyventi turistui – praktiniai patarimai

Jeigu ruošiatės kelionei į Japoniją, verta pasiruošti iš anksto. Pirmiausia – neskubėkite ieškoti gatvės pavadinimo, nes jo tiesiog nebus. Geriau susiraskite rajoną ir kvartalo numerį – tai svarbiausia. 

Taip pat būtinai pasižymėkite pašto kodą – Japonijoje jis itin svarbus, ypač užsakymams internetu ar kurjerių paslaugoms. Naudokitės ne tik žemėlapiu, bet ir vizualiniais orientyrais – ekrano nuotraukomis, pastatų išvaizda, net parduotuvių logotipais.

Vietiniai dažnai nurodo orientyrus pagal tai, kas jiems pažįstama: už degalinės, šalia gėlių parduotuvės. Jei pasiklysite – nebijokite paklausti. Net policininkai čia pasirengę padėti nurodydami kryptį iki artimiausio objekto, o ne konkretaus adreso.

Vieta, kur laikas sustojo, bet sistema vis dar veikia

Japonija – tai pavyzdys, kad modernios technologijos ne visada nugali tradicijas. Nors iš pirmo žvilgsnio adresų sistema atrodo pasenusi, ji vis dar efektyvi, nes remiasi kasdieniu bendravimu, orientyrais ir kolektyvine tvarka. Ir nors „Google Maps“ čia ne visada padeda, žmonės randa kelią.

Šalies tvarka primena, kad ne viskas turi būti patogu pagal vakarietiškus standartus. Kartais užtenka šventyklos, kavos kiosko ir šypsenos iš praeivio – ir tu jau žinai, kur eini.