Slaptas lobis prie Kijevo: tai gali būti didžiausias kultūros grobstymo atvejis, to nesitikėjo niekas

Radinys susijęs su buvusiu Krymo autonominės respublikos ministrų tarybos vadovu, kuris XXI amžiaus pradžioje ėjo svarbias pareigas. Jis vėliau pabėgo į Rusiją, o jo turtas Ukrainoje tapo tyrimo objektu. Nuo 2022 metų pareigūnai nuosekliai aptinka neteisėtai laikytus istorinius daiktus.

Ši byla išryškina ne tik galimą kultūros paveldo grobstymą, bet ir platesnę problemą, kaip lengvai vertybės gali dingti iš muziejų ar nelegalių kasinėjimų. Kuo daugiau tokių atradimų, tuo aiškesnis tampa šešėlinės archeologijos mastas. Todėl institucijos šį atvejį vadina vienu didžiausių per nepriklausomos Ukrainos istoriją.

Kur rasta ir kas aptikta?

Artefaktai rasti buvusiame politiko Valerijaus Horbatovo name netoli Kyjivo. Tyrėjai nurodo, kad daiktai apima laikotarpį nuo senovės iki viduramžių. Kolekcijoje yra papuošalų, ginklų, monetų ir keramikos, todėl jos vertė vertinama kaip išskirtinė.

Tarp daiktų paminėtas hunų kardas su auksinėmis puošmenomis ir brangakmeniais. Taip pat aptikti lenkiški husarų šalmai, bizantiška auksinė ikona iš vienuolikto ar dvylikto amžiaus, įvairi juvelyrika ir trypilų kultūros keramika. Pareigūnai teigia, kad tai unikalūs egzemplioriai, kurie papildo supratimą apie regiono istoriją.

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras pabrėžia, kad kolekcijoje yra ir šešiolikto iki devyniolikto amžiaus šarvų, iranietiškų šalmų bei monetų iš daugelio laikotarpių. Tokia įvairovė rodo, kad kolekcija buvo kaupiama ilgai ir tikslingai. Dėl to pareigūnai ją vertina kaip neteisėtai sukauptą nacionalinio paveldo fondą.

Kaip artefaktai galėjo atsidurti privačiose rankose?

Tyrėjai svarsto dvi pagrindines versijas. Pirma, dalis vertybių galėjo būti išvežta iš Ukrainos muziejų fondo nelegaliais keliais. Antra, jos galėjo būti gautos per neteisėtus kasinėjimus, kuriuos politikas galimai rėmė eidamas pareigas.

Per ikiteisminį procesą Horbatovas sutiko perduoti kolekciją Ukrainos nacionaliniam istorijos muziejui. Dalis radinių jau nugabenta ir rodoma parodose. Institucijos tikisi, kad visas rinkinys taps viešas ir bus galutinai įtvirtintas kaip valstybės turtas.

Šis atradimas parodo, kokia didelė kultūros paveldo rizika karo ir politinių sukrėtimų fone. Kiekvienas grąžintas objektas yra ir istorijos atkūrimas, ir signalas, kad neteisėtas valstybinio paveldo pasisavinimas neliks nepastebėtas. Jei kolekcija bus pilnai ištirta, ji gali suteikti naujų žinių apie senąsias civilizacijas, kurios paliko pėdsakus dabartinėje Ukrainos teritorijoje.