Stato įspūdingo dydžio sieną: Suomija baiminasi Kremliaus hibridinių atakų ir migrantų srautų

Pasienio kontrolė tapo vienu svarbiausių klausimų po to, kai Suomija apkaltino Rusiją sąmoningai nukreipiant migrantus prie šiaurinės sienos. Helsinkiui tai tapo akivaizdžiu bandymu destabilizuoti šalį ir išbandyti jos gebėjimą reaguoti į išaugusį spaudimą. Todėl nuspręsta ne tik uždaryti pasienį, bet ir pradėti didelio masto fizinės sienos statybą.

Planuojama, kad iki 2026 metų pabaigos Suomijoje iškils daugiau nei 200 kilometrų tvoros, kuri bus aprūpinta modernia stebėjimo technika ir stiprins ne tik pačios šalies, bet ir viso NATO rytinio flango saugumą.

Kodėl Suomija stato sieną

Suomijos valdžios institucijos atvirai kalba apie grėsmes, kylančias iš Rusijos pusės. Maskva jau ne kartą kaltinta migrantų naudojimu kaip spaudimo priemone prieš kaimynines valstybes. 

Šis metodas vadinamas hibridiniu karu, kai įprastiniai kariniai veiksmai derinami su netradiciniais, tokiais kaip dezinformacija, energetinis spaudimas ar masinis migrantų srautų nukreipimas.

Tokios taktikos siekiama ne tik sukelti chaosą prie sienų, bet ir išbalansuoti politinę situaciją pačiose šalyse, priversti jas ginčytis tarpusavyje dėl humanitarinės krizės sprendimų. Suomija, būdama ilgą laiką neutrali valstybė, dabar, įstojusi į NATO, jaučia dar didesnę atsakomybę už savo ir viso Aljanso saugumą.

Pavojai iš Rusijos pusės

Rusija Suomijos kaimynystėje išlieka neprognozuojama. Po karo prieš Ukrainą pradžios 2022 metais Maskvos reputacija Europoje smarkiai krito, o jos veiksmai kelia vis didesnį nerimą. 

Suomija, turinti ilgą bendrą sieną su Rusija, supranta, kad yra viena pirmųjų šalių, galinčių patirti spaudimą. Ekspertai pabrėžia, kad migrantų krizės skatinimas – tik viena iš galimų grėsmių. 

Maskva taip pat gali bandyti destabilizuoti Suomiją kibernetinėmis atakomis, energetiniais šantažais ar propagandos kampanijomis. Sienos statyba tampa ne tik fizine apsauga, bet ir simboliniu žingsniu, parodančiu, kad šalis pasiruošusi ginti savo nepriklausomybę.

NATO vaidmuo ir Suomijos sprendimas

Įstojimas į NATO 2023 metais Suomijai tapo istoriniu lūžiu. Iki tol dešimtmečius laikytasi neutralumo politikos, tačiau Rusijos agresija Ukrainoje pakeitė visą saugumo situaciją regione. Dabar Suomija tampa itin svarbia NATO grandimi, o jos pasienis su Rusija faktiškai yra Aljanso siena.

Todėl fizinės sienos statyba – tai ne vien Suomijos interesas, bet ir viso Aljanso strateginis sprendimas. NATO sąjungininkai remia šią iniciatyvą, nes supranta, kad stipri Suomijos siena – tai stipresnė gynyba visai Europai.

Kaip atrodys naujoji tvora

Planuojama, kad iki 2026 metų Suomijos siena su Rusija bus aprūpinta modernia infrastruktūra: stebėjimo kameromis, judesio davikliais, patruliavimo keliais. Pirmiausia tvora bus pastatyta tose teritorijose, kurios labiausiai pažeidžiamos dėl nelegalių kirtimų. Vėliau planuojama plėtra į kitus ruožus.

Nors 200 kilometrų sienos atrodo nedaug palyginti su viso pasienio ilgiu, ekspertai aiškina, kad pasirinktos vietos yra strategiškai svarbiausios. Be to, siena nebus vienintelė priemonė – ją lydės sustiprintos patruliavimo pajėgos ir NATO bendradarbiavimas.

Suomijos gyventojų reakcija

Suomijos visuomenėje sprendimas statyti sieną sutiktas gana palankiai. Didelė dalis gyventojų jaučia nerimą dėl Rusijos veiksmų ir supranta, kad fizinė apsauga yra būtina. 

Žinoma, atsiranda diskusijų apie išlaidas bei tai, ar siena tikrai sustabdys hibridines atakas. Vis dėlto dauguma sutinka, kad tai simbolinis ir praktinis žingsnis, parodantis pasirengimą bet kokioms krizėms.

Suomijos sprendimas statyti sieną su Rusija yra ne tik techninė, bet ir politinė žinia. Ji siunčia signalą Maskvai, kad Helsinkis neleis naudoti savo teritorijos kaip žaidimų aikštelės Kremliaus hibridinėms atakoms. 

Toks žingsnis taip pat patvirtina, jog įstojimas į NATO nėra formalumas – tai reali apsauga, kurią Suomija pasiruošusi įgyvendinti savo rankomis.