JT kaltina Rusiją sistemingu kankinimu okupuotoje Ukrainoje: ataskaita atskleidžia šiurpius nusikaltimus

Jame užfiksuoti dešimt šiurpių atvejų, tarp kurių – seksualinis smurtas, mušimai, vandens kankinimai ir elektros šokai. Tyrėjai pabrėžia, kad tai tik maža dalis daug platesnės ir nuosekliai taikomos represijų sistemos.

Ekspertai aiškiai konstatuoja, kad šie nusikaltimai nėra pavieniai atvejai, o Kremliaus naudojamas metodas, siekiant palaužti civilių valią ir įbauginti ištisas bendruomenes. Tokios praktikos, pasak ataskaitos, taikomos tiek paprastiems gyventojams, tiek karo belaisviams. 

JT ragina pasaulį nedelsti, nes žmonės, gyvenantys Rusijos okupuotose teritorijose, kasdien rizikuoja tapti kankinimų aukomis. Ataskaita perduota Maskvai su reikalavimu pateikti paaiškinimus ir imtis neatidėliotinų prevencinių priemonių. 

Vis dėlto tarptautiniai ekspertai abejoja, ar Rusija bent formaliai sureaguos. Istorinė patirtis rodo, kad Kremlius tokius kaltinimus paprastai neigia ir kaltina pačią Ukrainą ar Vakarus, taip bandydamas nukreipti dėmesį nuo savo nusikaltimų.

Kankinimų metodai ir jų mastas

JT surinkta informacija atskleidžia, kokiomis žiauriomis priemonėmis naudojasi Rusijos pajėgos. Pranešime dokumentuoti prievartavimo atvejai, kai moterys ir net vyrai buvo sistemingai išnaudojami kaip priemonė pažeminti ir traumuoti bendruomenes.

Vandens kankinimai, vadinamasis „waterboardingas“, ir elektros šokai buvo naudojami siekiant priversti aukas pasirašyti melagingus prisipažinimus arba suteikti informaciją.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės nėra atsitiktinės, jos vykdomos koordinuotai, o tai reiškia, kad egzistuoja nurodymai iš aukščiausio politinio ar karinio lygmens. Kankinimų mastas toks didelis, kad JT ataskaita apibūdina tai kaip „sistemingą politiką“, o ne pavienius nusikaltimus.

Tarptautinės teisės pažeidimai

JT pabrėžia, kad dokumentuoti veiksmai grubiai pažeidžia Ženevos konvencijas, kurios aiškiai draudžia kankinimus, seksualinį smurtą ir bet kokį civilių bauginimą. Tokie veiksmai priskiriami karo nusikaltimams ir net nusikaltimams žmoniškumui.

JT specialioji pranešėja Alice Jill Edwards priminė, kad tarptautinė bendruomenė privalo užtikrinti, jog kaltieji būtų patraukti atsakomybėn. Ataskaita bus perduota Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui Hagoje, kuris jau yra pradėjęs tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Poveikis civiliams Ukrainoje

Ukrainos žmonės, gyvenantys okupuotose teritorijose, jau daugiau nei trejus metus kasdien patiria bauginimus, represijas ir nežinią. Kaimai ir miestai, kurie patenka į Rusijos kariuomenės kontrolę, virsta uždaromis zonomis, kuriose gyventojai bijo net išsakyti savo nuomonę. 

JT duomenimis, tūkstančiai žmonių buvo savavališkai sulaikyti ir ilgą laiką laikomi be jokio teisinio pagrindo. Dalis aukų pasakoja apie uždarymą į slaptus „filtracijos centrus“, kuriuose žmonės buvo mušami, kankinami ir verčiami bendradarbiauti. 

Tai ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir sukuria ilgalaikę traumą visoms bendruomenėms, kurios, išlaisvinus teritorijas, dar ilgai turi kovoti su psichologinėmis pasekmėmis.

Tarptautinė reakcija

Ukrainos valdžia pareiškė, kad JT ataskaita tik patvirtina tai, ką ukrainiečiai jau seniai žinojo iš savo patirties. Prezidento Volodymyro Zelenskio administracija pabrėžė, kad tai dar vienas įrodymas, jog Rusija vykdo ne tik agresijos karą, bet ir sistemingą genocidą prieš Ukrainos žmones.

Europos Sąjunga ir JAV sureagavo žadėdamos stiprinti sankcijas Maskvai, o kai kurios šalys jau paskelbė apie papildomą pagalbą Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. Tuo tarpu žmogaus teisių organizacijos ragina nedelsiant įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, skirtą būtent Rusijos karo nusikaltimams.

Ar bus teisingumas?

Nors JT ir tarptautinė bendruomenė aktyviai dokumentuoja Rusijos nusikaltimus, didžiausias iššūkis išlieka teisingumo įgyvendinimas. Kremliaus vadovai ir aukščiausi kariniai pareigūnai kol kas išvengia realios atsakomybės, o Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, dažnai blokuoja bandymus priimti griežtesnius sprendimus.

Vis dėlto ekspertai įsitikinę, kad sistemingas įrodymų rinkimas ir tarptautinės spaudimo priemonės anksčiau ar vėliau duos rezultatų. Karo nusikaltimai neturi senaties termino, todėl atsakingi asmenys galės būti persekiojami net po daugelio metų.