Vengrijoje sustojo naftos tiekimas per „Družba“ vamzdyną: incidentas atskleidžia energetinio saugumo spragas

Nors vamzdynas yra vienas svarbiausių energijos tiekimo kanalų regione, šis įvykis parodė jo pažeidžiamumą karo kontekste „Družba“ yra vienas didžiausių ir seniausių naftotiekių pasaulyje, nutiestas dar sovietmečiu. Jis jungia Rusiją su daugeliu Europos valstybių, tarp jų – Baltarusija, Ukraina, Lenkija, Slovakija ir Vengrija. 

Pastarajai šis vamzdynas išlieka itin svarbus, nes didžioji dalis šalies naftos importo vis dar priklauso nuo rusiškų tiekimų. Todėl bet koks jo veiklos sutrikimas iš karto tampa didžiule problema ne tik Vengrijai, bet ir kaimyninėms šalims. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai yra ne tik techniniai nesklandumai, bet ir geopolitinių kovų dalis. 

Rusija jau ne kartą naudojo energetinius išteklius kaip spaudimo priemonę Europai, o karo Ukrainoje kontekste šis spaudimas tik sustiprėjo. Dabar akivaizdu, kad Vengrijos priklausomybė nuo rusiškos naftos tampa vis pavojingesnė, o sprendimai dėl energijos šaltinių diversifikacijos tampa neišvengiami.

Kodėl šis vamzdynas toks svarbus

„Družba“ yra vienas didžiausių naftotiekių pasaulyje, dar sovietmečiu nutiestas siekiant tiekti rusišką žaliavinę naftą į Rytų ir Vidurio Europą. Vamzdynas eina per kelias valstybes, tarp jų Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją, todėl bet koks jo sutrikimas tiesiogiai atsiliepia regiono energetiniam saugumui.

Vengrijai ši linija yra itin svarbi, nes didžioji dalis šalies naftos importo vis dar priklauso nuo rusiškų tiekimų. Nors Europos Sąjunga įvedė plačias sankcijas prieš Rusiją po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios, vamzdyno tiekimas Vengrijai ir Slovakijai ilgą laiką buvo išimtis dėl jų didelės priklausomybės.

Incidento padariniai regionui

Ataka prie Rusijos ir Baltarusijos sienos sukėlė ne tik tiekimo sutrikimus Vengrijai, bet ir sukėlė rimtą susirūpinimą kaimyninėse valstybėse. Energetikos ekspertai perspėja, kad tokie įvykiai gali tapti nuolatiniu spaudimo įrankiu Kremliaus rankose. Infrastruktūros pažeidžiamumas karo kontekste išlieka itin aktualus – tai ne pirmas kartas, kai energetiniai objektai tampa taikiniais.

Slovakija, kuri taip pat gauna naftą per „Družba“, kurį laiką patyrė tiekimo trikdžius, tačiau vėliau srautai buvo atnaujinti. Vis dėlto, kaip pabrėžia analitikai, tokie incidentai tik parodo, kokia trapi yra regiono energetinė sistema, ypač kai ji priklauso nuo vieno tiekėjo.

Politinės pasekmės

Šis incidentas neišvengiamai sustiprins diskusijas Europos Sąjungoje dėl būtinybės mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Nepaisant to, Vengrijos vyriausybė, vadovaujama Viktoro Orbano, iki šiol laikėsi prokremliškos linijos ir dažnai blokavo griežtesnius sankcijų paketus. Tačiau tokie įvykiai gali priversti Budapeštą imtis realių žingsnių diversifikuojant energijos šaltinius.

Pasak Szijjártó, Vengrija aktyviai ieško alternatyvių tiekimo kelių, tarp jų – naftos gabenimo per Adrijos jūrą. Tačiau šis procesas reikalauja tiek finansinių investicijų, tiek infrastruktūrinių sprendimų, todėl artimiausiu metu šalis vis dar bus priversta gyventi nuolatinės priklausomybės nuo „Družba“ sąlygomis.

Ataka prieš „Družba“ vamzdyną dar kartą parodė, kad Rusijos ir Baltarusijos pasienyje esanti infrastruktūra yra itin pažeidžiama. Vengrija ir kitos regiono šalys vis labiau jaučia, jog jų energetinis saugumas tiesiogiai priklauso nuo geopolitinių procesų ir karo dinamikos. Tai ne tik techninis sutrikimas, bet ir signalas, jog energetika vis labiau tampa karo įrankiu, o sprendimai dėl diversifikacijos nebėra pasirinkimas, o būtinybė.