Maskva išsikėlė ambicingus tikslus: branduoliniai povandeniniai laivai ir Arkties flotilė, pasaulis sulaikė kvapą

Ši strategija apima ne tik dabartinės laivyno būklės įvertinimą, bet ir pasaulinės geopolitinės situacijos analizę. Apie sprendimą paskelbė ne kas kitas, o buvęs FSB vadovas ir Putino bendražygis Patruševas. 

Anot jo, sprendimas parengti šį dokumentą buvo priimtas dar 2023 metų liepą susitikime Kremliuje. Tuo metu buvo nuspręsta, kad Gynybos ministerija parengs pirminį projektą, kuris vėliau bus koreguojamas, įtraukiant įvairių federalinių agentūrų ir organizacijų siūlymus. 

Galutinį dokumentą patvirtino Karinės jūrų kolegijos nariai. Naujoji strategija, kaip nurodo prorusiška naujienų agentūra „RIA Novosti“, išskiria kelias pagrindines kryptis. 

Pirmiausia – tai dabartinės Rusijos karinio jūrų laivyno būklės analizė. Bus vertinami esami resursai, pajėgų išsidėstymas ir operacinės galimybės.

Taip pat numatyta prognozuoti ir vertinti galimus ginkluotus konfliktus bei globalias karines tendencijas, kurios gali turėti įtakos Rusijos jūrų gynybos strategijai. 

Dokumente akcentuojama būtinybė prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios geopolitinės realybės, ypač atsižvelgiant į NATO plėtrą, JAV veiksmus ir Kinijos įtakos augimą.

Be to, strategija įvardija būtinybę formuluoti naujus reikalavimus laivyno plėtrai, ginklų sistemų atnaujinimui bei jūrų misijų apibrėžimui. Tai reiškia, kad bus siekiama ne tik stiprinti karines galias, bet ir išgryninti Rusijos dominavimo vandenyse viziją, tiek Arkties regione, tiek kitose svarbiose akvatorijose.

Ilgalaikis planas geopolitiniam dominavimui

Anot Patruševo, karinio jūrų laivyno strategija iki 2050 metų yra tiesioginis Putino nurodymas, kurio tikslas yra ne tik stiprinti nacionalinį saugumą, bet ir įtvirtinti Rusijos, kaip jūrinės galios, vaidmenį pasaulyje. 

Tokios ambicijos pastaraisiais metais ypač išryškėjo po padidėjusios įtampos su Vakarais ir NATO, taip pat dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių.

Kol kas neatskleidžiama, kokių konkrečių laivyno investicijų ar naujų bazės statybos planų numatyta. Tačiau, vertinant strategijos toną ir siekius, galima tikėtis reikšmingų investicijų į branduolinių povandeninių laivų programas, Arkties flotilę bei tolimųjų nuotolių atakos galimybes turinčias jūrų sistemas.

Patvirtinta strategija tik dar labiau pabrėžia Maskvos ketinimus nenusileisti geopolitinėje kovoje, net ir esant ekonominiam spaudimui bei tarptautinei izoliacijai.