Ukraina sulaukė griežto Pentagono kirčio: uždraudė smogti Rusijos teritorijoje, kas čia vyksta?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pareiškė, jog Ukraina be galimybės smogti Rusijoje „neturi šansų laimėti karo“. Jis kritikavo savo pirmtaką Joe Bideną už politiką, leidžiančią tik gynybinius smūgius, ir pabrėžė, kad karas be puolimo yra kaip sporto komanda su gera gynyba, bet be teisės atakuoti.

Tuo metu Vašingtonas bando derėtis dėl taikos su Maskva, tačiau procesą stabdo ne tik Rusijos pozicija, bet ir Pentagonui suteikta veto teisė. Galutinį sprendimą dėl JAV raketų naudojimo priima gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas, o tai verčia Ukrainą kovoti turint apribotas galimybes.

Pentagonas nustatė griežtą kontrolę

Kaip praneša „Wall Street Journal“, Pentagonas dar nuo pavasario neleidžia Kyjivui smogti už Ukrainos ribų JAV tiekiamomis ATACMS raketomis. Tai reiškia, kad Ukraina negali taikytis į svarbiausius Rusijos karinius objektus, esančius už jos sienų, nors būtent iš ten kyla dauguma atakų prieš ukrainiečių miestus.

Šis sprendimas, anot pareigūnų, buvo priimtas siekiant išvengti tiesioginės JAV ir Rusijos konfrontacijos. Vis dėlto tokia politika kelia klausimų: ar galima efektyviai gintis, kai priešas ramiai dislokuoja pajėgas saugioje teritorijoje, iš kurios negalima smogti?

Trumpo kritika ir politinės įtampos

Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ parašė, jog Ukraina negali laimėti, jei jai draudžiama pereiti į puolimą. Anot jo, dabartinė tvarka yra lemtinga klaida, o gynyba be puolimo yra beprasmė. Jis priminė, kad dar anksčiau griežtai nesutiko su Joe Bideno politika dėl smūgių Rusijoje ribojimo.

Nepaisant šios kritikos, Trumpui nepavyksta užtikrinti taikos. Po susitikimų su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu jokių apčiuopiamų rezultatų nepasiekta. Dėl to jis užsiminė, kad gali įvesti Rusijai naujas sankcijas ar tarifus, arba apskritai pasitraukti iš taikos proceso.

Maskvos atsakas ir derybų vilkinimas

Okupantų šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Putinas pasirengęs susitikti su Zelenskiu tik tada, kai bus parengta darbotvarkė. Kol kas, anot jo, tokios nėra. Tai reiškia, kad jokio realaus aukščiausio lygio susitikimo artimiausiu metu neplanuojama.

Kremliaus pozicija yra aiški: Maskva bando vilkinti procesą, tikėdamasi, kad ribota Ukrainos puolamoji galia sumažins jos derybinę poziciją. Tokiu būdu Pentagonui suteikti ribojimai tiesiogiai naudingi Rusijai, nes ji išlieka beveik neliečiama savo teritorijoje.

Ribojimų pasekmės Ukrainai

Ukrainos gynybos ministerija oficialiai šio klausimo dar nekomentavo, tačiau akivaizdu, kad apribojimai kelia rimtų sunkumų fronto linijoje. Negalėdama smogti už savo teritorijos ribų, Ukraina priversta gintis tik nuo atakų, kurios nuolat kyla iš saugių Rusijos bazių.

Ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali užsitęsti, nes Vašingtonas baiminasi karo eskalacijos. Visgi pati Ukraina pabrėžia, jog be galimybės neutralizuoti grėsmės šaltinių kovoje už išlikimą ji yra pastatyta į itin sudėtingą padėtį.

Pentagonas, ribodamas ATACMS raketų naudojimą, siekia išlaikyti balansą tarp paramos Ukrainai ir konflikto eskalacijos vengimo. Tačiau šie sprendimai kelia vis daugiau klausimų dėl realaus Vašingtono tikslo – ar tai pagalba Ukrainai laimėti, ar tik priemonė išlaikyti status quo?

Ukrainos ateitis karo sąlygomis tampa vis labiau priklausoma ne tik nuo jos karių ryžto, bet ir nuo to, kokius politinius sprendimus priima JAV. Ar Pentagonas pakeis savo poziciją, priklausys nuo tolimesnių derybų eigos ir tarptautinio spaudimo.