Taikos derybos Ukrainoje: buvęs CŽV vadovas rėžė be jokių užuolankų, Putinas yra didžiausias kliūtis

Petraeus, anksčiau vadovavęs JAV pajėgoms Irake ir Afganistane, pabrėžė, kad Maskva ne tik nenori ieškoti kompromisų, bet ir siekia išsikovoti papildomų teritorijų, kurios yra smarkiai įtvirtintos. Tai, anot jo, reikštų metų metus trunkantį kruviną karą, jei Kremlius ir toliau laikytųsi dabartinės taktikos.

Jo teigimu, norint pakeisti situaciją, būtina sustiprinti Ukrainos paramą. Petraeus ragina Vakarus ne tik atlaisvinti ginkluotės apribojimus, bet ir konfiskuoti užšaldytas Rusijos lėšas, įvesti naujus sankcijų paketus bei dar labiau apriboti naftos eksportą.

Putinas – didžiausia kliūtis taikai

Pasak Petraeus, nereikėtų turėti iliuzijų – Putinas nesutiks sėsti prie derybų stalo, nebent jam būtų pasiūlyta papildomų teritorijų. Tokia pozicija tik parodo Kremliaus imperialistinį mąstymą, kuris grindžiamas ne kompromisu, o agresija ir reikalavimais.

Jis teigė, kad po Donaldo Trumpo susitikimo su Putinu Aliaskoje bei vėlesnių Vašingtono derybų tarp JAV, Ukrainos ir Europos lyderių pasigirdo spėlionių apie galimą Zelenskio ir Putino susitikimą. Tačiau realybėje, anot buvusio CŽV vadovo, tokio scenarijaus dar nematyti.

„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Putinas norėtų realiai derėtis. Jis pats yra didžiausia kliūtis taikai“, – pabrėžė Petraeus.

Raginimai stiprinti paramą Ukrainai

Petraeus siūlo imtis konkrečių priemonių, kurios galėtų pakeisti karo eigą. Jo manymu, yra būtina suteikti Ukrainai daugiau ginklų be jokių geografinių apribojimų, konfiskuoti 300 mlrd. dolerių vertės įšaldytas Rusijos atsargas ir perduoti jas Kyjivui, dar labiau apriboti Kremliaus naftos eksportą ir, be abejo, įvesti papildomas sankcijas, įskaitant ir „Gazprombank“ uždarymą. 

Pasak jo, tik ryžtinga Vakarų pozicija gali priversti Kremlių suprasti, kad Vakarai rimtai pasirengę ginti Ukrainos nepriklausomybę ir neleisti Maskvai diktuoti sąlygų.

Rusijos nuostoliai kare

Petraeus taip pat priminė, kad Rusijos nuostoliai kare yra milžiniški. Jo pateikti duomenys rodo, kad žuvo arba buvo sužeista apie 1,06 mln. karių. Iš jų daugiau nei pusė milijono nebegali sugrįžti į frontą dėl sunkių traumų.

Šie nuostoliai, anot jo, ne tik silpnina Rusijos kariuomenę, bet ir daro didžiulę žalą ekonomikai. Dėl vyrų trūkumo Maskva jau priversta ieškoti darbo jėgos Afrikoje, samdydama moteris dirbti pramonėje, kuriai trūksta darbininkų.

Naujausios atakos ir bombardavimai

Ukrainos nepriklausomybės dienos savaitgalį abiejose fronto pusėse vyko vieni intensyviausių aviacijos susidūrimų per pastarąsias savaites. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 72 dronus ir vieną balistinę raketą „Iskander-M“, iš kurių 48 dronus pavyko numušti.

Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad per vieną parą virš 14 regionų numušė net 95 Ukrainos dronus. Tai buvo vienas didžiausių smūgių Maskvos gilumoje, sutapęs su ypatinga Ukrainai diena – nepriklausomybės metinėmis.

Petraeus pareiškimai aiškiai parodo, kad šiuo metu pagrindinė kliūtis taikos procesui yra Putinas. Jo siekis reikalauti papildomų teritorijų tik dar labiau užkerta kelią bet kokiam susitarimui. 

Tuo tarpu Vakarai, buvusio CŽV vadovo nuomone, privalo ryžtingiau remti Ukrainą – tiek finansiškai, tiek kariniais ištekliais. Tik taip galima pakeisti karo dinamiką ir priversti Kremlių suvokti, kad jo agresija yra beviltiška.