Ukraina parodė, kad Rusija nebėra saugi: Kijevas atakavo Rusijos energetikos širdį Baltijos jūroje

Šis terminalas yra vienas pagrindinių Maskvos energetikos eksporto centrų Baltijos jūroje, kasmet apdorojantis iki 45 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad smūgis buvo sėkmingas ir sukėlė gaisrą. 

Tai dar vienas signalas Kremliui, kad Kyjivas gali pasiekti tolimus Rusijos karinius ir ekonominius taikinius, nepaisant atstumo ar bandymų apsaugoti infrastruktūrą. 

Rusijos valdžia skubėjo raminti visuomenę, tvirtindama, jog aukų nėra, o ugniagesiai kontroliuoja padėtį. Tačiau socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai rodo milžinišką ugnies kamuolį ir tirštus juodus dūmus, kylant į dangų virš uosto.

Kodėl smogta į Ust-Lugą

Ukrainos pareigūnai teigia, kad ataka turėjo aiškų tikslą – sumažinti Rusijos karinį-ekonominį potencialą. Ust-Lugos kompleksas yra ne tik svarbus energetikos centras, bet ir viena vietų, kur Maskva apeina tarptautines sankcijas eksportuodama suskystintas dujas, etaną bei propano-butano produktus.

Smūgis simboliškai įvykdytas Ukrainos Nepriklausomybės dieną, parodant, kad Kyjivas nesiruošia nusileisti. Ukrainos vadovybė pabrėžė, kad atakos prieš tokius objektus yra atsakas į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir civilinei infrastruktūrai.

Dronų malūnas virš Rusijos

Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka teigė, kad virš Ust-Lugos uosto buvo numušta bent 10 Ukrainos dronų. Vis dėlto kai kurie pasiekė taikinį. Nepatvirtintuose rusiškuose „Telegram“ kanaluose paskelbti kadrai rodo, kaip vienas dronas rėžiasi tiesiai į kuro terminalą, po ko kilo galingas sprogimas ir didžiulis gaisras.

Rusijos gynybos ministerija vėliau pranešė, jog rugpjūčio 24 numušė net 95 ukrainietiškus dronus daugiau nei dešimtyje regionų. Vis dėlto faktas, kad vienas svarbiausių energetikos objektų buvo sėkmingai atakuotas, rodo, jog Kyjivas vis dažniau smogia giliau Rusijos teritorijoje.

Estijos policija ir pasienio apsauga pranešė, kad sekė bent vieną droną virš Peipaus ežero, kuris žymi Estijos ir Rusijos sieną. Nors patvirtinti, jog tai buvo Ukrainos dronas, agentūra negalėjo, tačiau incidentas dar kartą iškėlė klausimą dėl Baltijos regiono saugumo ir NATO šalių budrumo.

Zelenskio paaiškinimas dėl ginklų

Prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudos konferencijoje atmetė „Wall Street Journal“ paskelbtą informaciją, jog JAV neleidžia Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketų smūgiams Rusijoje. Pasak jo, Kyjivas naudoja savos gamybos tolimojo nuotolio ginklus, o su Vašingtonu dėl šių apribojimų pastaruoju metu diskusijų nevyko.

„Tai buvo seniai, šiandien mes apie tai net nekalbame“, – pareiškė Zelenskis. Jis pridūrė, kad Ukraina toliau plėtos savus pajėgumus, nes Rusijos infrastruktūros smūgiai yra būtina gynybos dalis.

Rusijos atsakas prieš Ukrainą

Kol Ukraina smogė Rusijos energetikos objektams, Kremliaus pajėgos tęsė atakas prieš Ukrainą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį Rusija paleido 72 dronus ir balistinę raketą. Nors dauguma jų buvo numušti, dalis smūgių pasiekė Ukrainos teritoriją, sukeldami gaisrus ir žalą infrastruktūrai. 

Ukrainos dronų ataka Ust-Lugos terminalui yra strateginė žinutė – net ir už 1 tūkst. kilometrų nuo fronto linijos Rusija nėra saugi. Kyjivas siekia pademonstruoti, jog gali smogti Kremliaus karo mašinos ekonominiams pamatams. Tuo tarpu Maskva, nors ir deklaruoja numušusi dešimtis dronų, nebegali paslėpti fakto, kad jos pažeidžiamumas gilėja.