Trumpas pateikė kategorišką atsakymą: paaiškėjo, ar Ukraina sulauks kritiškai svarbių JAV raketų

Tai buvo pasakyta prezidento kelionės metu, kai jis skrido prezidentiniu lėktuvu iš Palm Bičo į Vašingtoną. Paklaustas apie galimą raketų perdavimą Ukrainai, Trumpas atsakė labai aiškiai – šiuo metu ne. Vis dėlto pridūrė, kad ateityje situacija gali pakisti. Tokia pozicija parodo, kad Baltųjų rūmų sprendimai šiuo klausimu nėra galutiniai.

Ukraina ne kartą išreiškė norą gauti šias raketas, kurios galėtų padėti smogti strategiškai svarbiems taikiniams Rusijos teritorijoje. Tačiau JAV prezidentas kol kas nesiryžta žengti šio žingsnio. Ar tokia laikysena išliks ilgai, priklausys nuo daugelio veiksnių – nuo karo eigos iki NATO spaudimo.

Trumpas neketina eskaluoti konflikto

Šiuo metu Pentagonas leidžia Ukrainai perduoti „Tomahawk“ raketas, nes mano, kad tai nepakenktų Amerikos arsenalo atsargoms. Vis dėlto galutinį žodį turi tarti Baltieji rūmai. Šiuo atveju prezidentas renkasi atsargią taktiką ir laikosi pozicijos, kad karas neturi tapti dar didesne pasauline grėsme.

Trumpas neseniai susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Spalio 22 dieną jie aptarė šį klausimą Baltuosiuose rūmuose. Po susitikimo Rutte viešai pareiškė, kad vis dar vyksta svarstymai, o sprendimas priklauso tik nuo JAV. Trumpas tuo metu aiškiai nurodė – neskuba priimti sprendimo, galinčio lemti tolimesnę karo eskalaciją.

Pastaruoju metu vis daugiau NATO narių spaudžia Vašingtoną. Jos nori, kad „Tomahawk“ raketos būtų perduotos netiesiogiai – per NATO valstybes. Tai reikštų, kad JAV parduoda raketas sąjungininkėms, o šios jas perduoda Ukrainai. Tačiau net ir šis modelis Trumpui neatrodo tinkamas.

Raketos, galinčios pasiekti Maskvą

„Tomahawk“ raketos yra žinomos dėl savo įspūdingo nuotolio. Jos gali skristi daugiau nei 2 500 kilometrų – tai reiškia, kad teoriniu požiūriu galima pasiekti Maskvą ar kitus gilius taikinius Rusijos teritorijoje. Būtent dėl to šių raketų perdavimas laikomas ypač jautriu klausimu.

Kremlius jau pareiškė, kad bet koks bandymas perduoti „Tomahawk“ Ukrainai bus laikomas itin pavojingu žingsniu. Rusijos pusė įspėja, kad tai galėtų išprovokuoti dar griežtesnį atsaką. Kol kas šie perspėjimai veikia – Trumpas nenori išprovokuoti scenarijų, kurio pats negalės kontroliuoti.

Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesiliauja prašyti ilgų nuotolių ginkluotės. Jo argumentas aiškus – norint apsiginti ir stabdyti priešą, reikia atakuoti logistikos centrus, esančius už fronto linijų. O tokias užduotis galima įgyvendinti tik naudojant tokio tipo raketas.

Politinis sprendimas, turintis dvi puses

Šis klausimas jau dabar tapo daugiau nei tik karinis – tai politinis sprendimas, kuris vertinamas tiek JAV viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Viena vertus, parama Ukrainai yra strategiškai svarbi ir parodo, kad JAV remia demokratinę valstybę, ginančiąsi nuo agresoriaus. Kita vertus, yra vidinių nuotaikų, kurios rodo nuovargį dėl nuolatinės pagalbos užsienio šalims.

Trumpas atstovauja nuosaikesnei linijai. Jis nori vengti situacijos, kai JAV būtų kaltinamos tiesioginiu karo eskalavimu. Taip pat reikėtų nepamiršti artėjančių politinių metų – rinkimų nuotaikos jaučiasi visose srityse. Todėl kiekvienas sprendimas dėl karinės pagalbos Ukrainai yra vertinamas ir pagal tai, kaip jis paveiks vidaus auditoriją.

Yra ir kitas aspektas – tokie sprendimai siunčia signalus ne tik Kijevui, bet ir Maskvai. Ne kartą buvo pabrėžta, kad JAV nenori tiesiogiai dalyvauti konflikte, o bet kokia peržengta riba gali būti traktuojama kaip oficialus kišimasis į karo eigą. Trumpas, matyt, nenori tapti prezidentu, kuris padarė tą „lemiamą žingsnį“.

Klausimas dar nėra uždarytas

Nors šiuo metu atsakymas yra neigiamas, tai nereiškia, kad tema baigta. Pati JAV vadovybė paliko vietos galimiems pokyčiams. Net ir Trumpas kalbėjo labai atsargiai – jis nesakė kategoriškai „niekada“, o tik „dabar ne“.

Ateityje, jei situacija keisis, jei bus didesnis spaudimas ar nauji duomenys, sprendimas gali būti peržiūrėtas. Tai dažna praktika aukščiausio lygio sprendimų priėmime. Klausimai, kurie šiandien atrodo pernelyg jautrūs, rytoj gali būti įgyvendinti be didesnio triukšmo.

Kol kas Ukraina ir toliau ieško sąjungininkų, galinčių padėti ilgesnio nuotolio ginkluote. NATO taip pat neatsisako svarstyti įvairių modelių, kaip būtų galima padėti neperžengiant ribų, kurios būtų pavojingos visai Europai.