Ukraina ragina NATO dislokuoti karius jos teritorijoje: šiandien jau kuriami ir konkretūs scenarijai

Anot jos, tokios garantijos būtų visiškai paremtos Jungtinių Valstijų įsipareigojimais. U. Von der Leyen pabrėžė, kad šalys, priklausančios vadinamajai norinčiųjų koalicijai, įsipareigojo suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Prie šio proceso turi prisidėti ir JAV. 

Vienas svarbiausių elementų, apie kurį kalbama, yra kariuomenės kontingentai, galintys būti dislokuoti Ukrainos teritorijoje. Pasak Europos Komisijos pirmininkės, šiuo metu yra parengti gana aiškūs planai, kaip tai galėtų atrodyti.

U. Von der Leyen akcentavo, kad saugumo garantijos yra esminės ir be jų neįmanoma užtikrinti ilgalaikės taikos. Ji patikino, kad jau pasiektas susitarimas su JAV prezidentūra ir darbai vyksta sparčiai. 

Vis dėlto tokie sprendimai priklauso nuo kiekvienos šalies politinės valios, nes karių dislokavimas yra vienas svarbiausių suverenios valstybės sprendimų. Ji pridūrė, kad šiuo metu juntamas didelis skubos jausmas, o planai pamažu įgauna konkrečią formą.

JAV vaidmuo

U. Von der Leyen priminė, kad prezidentas Donaldas Trumpas užtikrino, jog JAV įsitrauks į procesą, o Amerikos kariuomenė taps saugumo užtikrinimo dalimi. Tai reiškia, kad Vašingtonas neketina likti nuošalyje. 

Nors amerikiečiai šiuo metu nesvarsto galimybės siųsti savo karių, jie pasirengę suteikti Ukrainai modernias vadovavimo sistemas, žvalgybos informaciją ir stebėjimo priemones.

Ukrainos vadovybė tikisi iš Vakarų konkrečių ir tvirtų garantijų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimų su Europos šalių lyderiais bei vizito Baltuosiuose rūmuose paragino sąjungininkus aiškiai įvardyti, kokią paramą jie suteiks. 

Kijevas pageidauja, kad NATO šalių kontingentai būtų nuolat dislokuoti Ukrainos teritorijoje, o jų bendras skaičius siektų keliasdešimt tūkstančių karių. Be fizinės karių buvimo paramos, Ukrainai būtina ir logistika, žvalgyba bei technologinis palaikymas.

Vakaruose svarstomos skirtingos strategijos

Nors sutariama dėl būtinybės užtikrinti Ukrainos saugumą, kai kurios šalys renkasi skirtingus būdus. JAV aiškiai nurodė, kad nesiruošia tiesiogiai siųsti karių į frontą, tačiau suteiks techninę paramą ir svarbiausius duomenis. 

Tuo tarpu Europa kalba apie karių dislokaciją kaip apie realią galimybę. Tai rodo, jog diskusijos dar nesibaigė, bet kryptis aiški, tai Ukraina negali likti viena pasibaigus karui.

Europos Komisijos vadovės pasisakymai patvirtina, kad Ukraina išlieka Vakarų prioritetu. Nors karių dislokavimas yra sudėtingas ir politiškai jautrus klausimas, jau dabar rengiami konkretūs planai, kurie galėtų tapti saugumo garantijų pagrindu. 

JAV įsipareigojimai dar labiau sustiprina šių planų realumą. Tai aiškus signalas, kad Ukraina gali tikėtis ilgalaikės paramos, o Vakarai pasirengę ne tik remti ją ginklais, bet ir užtikrinti, jog taika išliktų ir po karo pabaigos.