Vokiečiai perspėją apie didžiulį pavojų: Kremliaus armija netrukus gali įžengti į NATO teritoriją, situacija bloga

Pasak jo, žvalgyba turi aiškių įrodymų, kad kai kurie Rusijos pareigūnai abejoja, ar kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, numatyti Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, tebėra praktiškai veiksmingi.

„Esame beveik tikri, tai patvirtina ir mūsų turima informacija, kad Ukraina yra tik vienas žingsnis link Vakarų“,  – sakė Kahlas.

Tiesa, jis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Rusijos tankų divizijos artimiausiu metu pajudės į Vakarus. Tačiau, anot jo, akivaizdu, jog Kremlius nori išbandyti, ar JAV tikrai laikysis sutartinių įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkus.

„Jiems nereikia siųsti tankų armijų, pakanka žaliųjų žmogeliukų Estijoje, tariamai ginant rusakalbių teises“, – sakė Kahlas, primindamas 2014 metų Krymo okupaciją.

Konfliktai be atviros karo deklaracijos

Pasak žvalgybos vadovo, Maskva šiuo metu modeliuoja galimus pilkosios zonos konfliktus, hibridinio pobūdžio veiksmus, kurie formaliai nepatenka į atviros karo fazės apibrėžimą, tačiau skirti patikrinti, ar Aljansas imsis atsakomųjų veiksmų.

Kahlas taip pat patvirtino, kad jo bendradarbiai iš JAV žvalgybos tarnybų į šią grėsmę žiūri rimtai.

„Jie vertina tai taip pat rimtai, kaip ir mes – ir ačiū Dievui“, – pridūrė jis.

Baltijos šalių saugumas – prioritetas

Vokietijos kariuomenė neseniai paskelbė apie 45-osios šarvuotosios brigados dislokavimą Lietuvoje. Pagrindinis šios brigados tikslas – užtikrinti gynybą ir sąjungininkų saugumą rytiniame NATO flange.

Svarbią vietą užima ir NATO daugiatautis šiaurės rytų korpusas (MNC NE), kurio štabas įsikūręs Ščecine, Lenkijoje. Šis padalinys atlieka esminį vaidmenį užtikrinant stabilumą ir saugumą Baltijos jūros regione.