Artėja labai ypatinga diena: senovinis obuolio ritualas, kuris pritraukia didžiulę sėkmę ir klestėjimą

Yra viena diena, kuri išsiskirdavo iš visų kitų. Tai rugpjūčio 6 diena. Kai kur ji dar vadinama Obuolių švente. Ši diena buvo kupina simbolikos ir apeigų, o viena iš jų – itin paprasta, bet labai skani.

Jeigu tikima tuo, kad kai kurios dienos turi ypatingą energiją – tai rugpjūčio 6 yra būtent tokia. Tik vienas obuolys, suvalgytas su tam tikra mintimi, senoliais buvo laikomas savotišku apsauginiu ženklu. Šiandien tokie papročiai vėl sugrįžta, net jei žiūrima į juos su šypsena – bet kas žino, gal veikia?

Obuolys – laimės simbolis

Šią rugpjūčio dieną, kuri šiemet išpuola trečiadienį, senoliai visada skindavo arba valgydavo pirmąjį prinokusį obuolį. Nereikėdavo nei pyragų, nei kompotų – tik paprastas vaisius, suvalgytas šviežias ir sveikas, turėjo užtikrinti gerą likimą artėjančiam rudeniui bei žiemai.

Kai kurie šaltiniai mini, kad šis paprotys kilo dar iš laikų, kai žmonės gyveno glaudžiai su gamta – kiekvienas derlius buvo ne šiaip maistas, bet ir dvasinis ženklas. Nors šiandien nedaugelis gali nuskinti obuolį nuo savo medžio, taisyklė paprasta: pakanka nusipirkti obuolį, kuris tikrai patinka. Tinka bet koks – raudonas, žalias ar geltonas.

Svarbu suvalgyti jį visą – ir svarbu tai padaryti sąmoningai, tyliai pagalvojant apie tai, ką norima pritraukti į savo gyvenimą. Sėkmė, ramybė, finansinis saugumas, sveikata ar artimųjų gerovė – viskas, kas žmogui rūpi. Tikima, kad šis simbolinis veiksmas sukuria ryšį su gamta, metų ratu ir mūsų pačių pasąmone.

Kas daryti su obuolio graužtuku?

Jeigu tik yra galimybė, ritualas gali būti pratęstas – senoliai sakydavo, kad obuolio graužtuko išmetimas yra tarsi paleista galimybė. Vietoje to jie rekomendavo paprastą, bet labai simbolišką veiksmą: užkasti obuolio likutį po žeme.

Jei kieme yra nors kiek žemės – galima tai padaryti tiesiog prie tvoros, gėlyne ar prie medžio. Kai kas tai daro net balkono vazonėlyje – esmė ne vieta, o veiksmo ketinimas. Graužtuko užkasimas turėtų pažadinti augimo jėgą, žadėti vaisingumą visose srityse – ne tik darže, bet ir gyvenime.

Be to, jei kita vasara išdygs obuolių daigelis – laikyta, kad tai itin geras ženklas. Sėkla simbolizuoja ne tik gyvybę, bet ir viltį, tęstinumą. Net jei neplanuojama auginti medžio – šis veiksmas vis tiek turi emocinę reikšmę. Ir, žinoma, net jei visa tai atrodo kaip prietaras, suvalgytas obuolys padeda virškinimui, suteikia energijos ir praturtina organizmą vitaminais.

Obuolys ne šiaip vaisius

Obuoliai dažnai vadinami lietuviškuoju supervaisiumi. Jie ne tik padeda virškinimui, bet ir palaiko imunitetą, valo žarnyną, mažina cholesterolį. Tad net jei į ritualus žiūrima atsargiai, medis, kuris kasmet mums dovanoja šiuos vaisius, tikrai vertas pagarbos.

Rugpjūčio 6 verta ne tik suvalgyti obuolį – tai gera proga pasivaikščioti, pagalvoti apie tai, ką norima užbaigti iki rudens, kas brandinama savyje. Ši simbolinė diena puikiai tinka tylai, apmąstymams ar tiesiog mažai pertraukai nuo šurmulio.

Nepamiršti, bet ir neperlenkti

Svarbu suprasti – šis paprotys nėra burtas ar stebuklingas veiksmas. Jis neturi garantijos. Bet kartais būtent paprasčiausi ritualai, kaip obuolio suvalgymas tam tikrą dieną, tampa akimirkomis, kai žmogus susitelkia, nurimsta ir pagalvoja apie save. Tokios dienos – kaip švelnus postūmis sugrįžti į save.

Šių metų rugpjūčio 6 – puiki diena sustoti. Galbūt ne viskas gyvenime nuo to pasikeis, bet jei per obuolio kąsnį atsiras šypsena, ramybė ar mažas įkvėpimas – tai jau daugiau, nei tik skanus vaisius.