Ekspertai apie dažną mitą: ne brandus amžius, o individuali sveikatos būklė lemia kelionių rizikas

Pasak sveikatos specialistų, vien tik keliaujančio žmogaus amžius nėra objektyvus rizikos ar kelionės tinkamumo rodiklis. Paprastai galimos kelionės rizikos vertinamos kompleksiškai, atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, tai yra individualią sveikatos būklę, suplanuoto maršruto specifiką, kelionės trukmę ir intensyvumą, galimus klimato ir logistikos iššūkius.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ šeimos gydytoja Agnė Šimonienė pasakoja, kad kelionės vis dažniau pripažįstamos kaip svarbus veiksnys palaikant įvairiapusę sveikatą. Keliavimas padeda mažinti stresą, gerina emocinę savijautą, atstato cirkadinį ritmą, stiprina kognityvines funkcijas. Kelionių metu patiriami įspūdžiai, bendravimas su naujais žmonėmis prisideda prie bendruomeniškumo jausmo, ypač svarbaus vyresniame amžiuje.

Tiesa, specialistė pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonėms leidžiantis į tolimas ar ilgesnes išvykas, vienas svarbiausių aspektų planuojant kelionę yra individuali sveikatos būklė.

„Amžius pats savaime nėra kliūtis kelionėms. Daug svarbiau, ar žmogus jaučia fizinį pasirengimą, ar yra tinkamai kontroliuojamos lėtinės ligos, ar nėra reikšmingų judėjimo ar kvėpavimo sutrikimų, kurie galėtų paveikti kelionės saugumą ar komfortą. Tad jei kelionė tolima ar numatoma intensyvesnė veikla, reikėtų pasitarti su gydytoju likus bent mėnesiui iki išvykos“, – teigia A. Šimonienė.

Pasiruošimas kelionei – kas svarbu

Šeimos gydytojos teigimu, konsultacija prieš kelionę svarbi sergantiems širdies, kvėpavimo ligomis, diabetu ar turintiems kitų lėtinių sutrikimų. Taip pat konsultacija reikalinga vartojant vaistus, kuriems būtinos specialios laikymo ar vartojimo sąlygos.

„Reikėtų iš anksto pasirūpinti profilaktiniu sveikatos patikrinimu, atnaujinti reikalingus receptus. Taip pat vertėtų įsivertinti vakcinacijų poreikį. Vyresniems nei 65 metų žmonėms itin svarbu pasirūpinti gripo, pneumokoko, hepatito A ir B, COVID-19 vakcinų atnaujinimu, taip pat nepamiršti stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap) skiepo, kuris turėtų būti kartojamas kas 10 metų. Keliaujant į tam tikras šalis gali būti reikalingi skiepai nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, pasiutligės ar japoninio encefalito“, – sako sveikatos specialistė.

Pasak A. Šimonienės, planuojant kelionę taip pat būtina atsižvelgti į išvykos trukmę, pasirinkto transporto patogumą, apgyvendinimo sąlygas, klimato ypatybes, fizinio aktyvumo poreikį bei vaistų prieinamumą kelionės metu.

„Reikėtų įvertinti, ar kelionė nereikalaus sudėtingų persėdimų, ilgo buvimo transporto priemonėje ar didelio fizinio krūvio, nes tai gali varginti sveikatos sutrikimų turinčius keliautojus. Klimato ypatybės – didelė drėgmė, karštis ar šaltis – taip pat gali paūminti kai kurias lėtines ligas. Taip pat reikėtų pasirūpinti kelionių draudimu bei turėti visus reikalingus vaistus“, – akcentuoja šeimos gydytoja.

Saugios kelionės formulė

Kelionių planavimas tampa vis sąmoningesnis – kartu ryškėja atsakingesnis požiūris į galimas rizikas. Pasak „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, sprendimai dėl kelionių draudimo pasiūlymų priimami remiantis kompleksiniu rizikos vertinimu: atsižvelgiama į kelionės pobūdį, trukmę, kryptį, maršruto sudėtingumą, planuojamą veiklą.

„Egzotinės ar ilgos kelionės, aktyvūs maršrutai, ekstremali veikla ar išvykos į mažiau išvystytas šalis vertinamos kaip aukštesnės rizikos. Tokiais atvejais gali būti prašoma papildomos informacijos apie keliautojo sveikatos būklę – tai leidžia objektyviai įvertinti situaciją“, – pažymi ekspertas.

Pasak A. Juodeikio, svarbu įvertinti, kaip atrodys pati kelionė, o esant padidintos rizikos požymiams, pavyzdžiui, ilgiems skrydžiams, dideliam fiziniam krūviui ar sudėtingoms klimato sąlygoms, gali būti paprašyta pateikti sveikatos pažymą.

„Vis dėlto draudikų praktikoje pasitaiko situacijų, kai klientai nepateikia prašomos informacijos apie savo sveikatos būklę – tuomet rizikų vertinimo procesas tampa daug sudėtingesnis, ir draudikas gali nepateikti draudimo pasiūlymo. Visgi kelionių draudimas turėtų būti neatsiejama kiekvienos išvykos dalis: net jei iš pirmo žvilgsnio kelionė atrodo saugi ir nesudėtinga. Netikėti sveikatos sutrikimai, traumos ar kitos aplinkybės gali sukelti didelių išlaidų, kurių galima išvengti tinkamai pasiruošus“, – aiškina ekspertas.

A. Juodeikis primena, jog svarbu kompleksiškai atsižvelgti į visus planuojamos išvykos parametrus. Draudimo apsauga turėtų apimti ne tik medicininių išlaidų, nelaimingų atsitikimų ir repatriacijos išlaidas, bet ir civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą, asmeninių daiktų ir bagažo apsaugą ir panašiai.  

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus (2022–2024 m.) gegužės-rugsėjo mėnesiais užfiksuota daugiau nei 1,3 tūkst. kelionių žalų. Pagrindinė žalų priežastis keliaujant užsienyje − įvairūs susirgimai ir ligos. Praėjusiais metais 360 draudiminių atvejų buvo susiję su susirgimais, kai tuo tarpu nelaimingi atsitikimai sudarė apie 100 atvejų, rodo bendrovės duomenys.