Antibiotikai per peršalimą: itin pavojingas įprotis, kuris griauna sveikatą ir stiprina superinfekcijas

Tačiau toks sprendimas gali turėti ilgalaikių ir rimtų pasekmių ne tik jūsų organizmui, bet ir visuomenei. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar gajus mitas, kad antibiotikai padeda nuo viską, net nuo virusų sukeltų ligų. 

Tačiau būtent toks požiūris lemia augantį antibiotikų atsparumą, kuri gali tapti viena didžiausių XXI amžiaus medicinos problemų.

Gydytojai vis garsiau kalba: antibiotikai nuo virusų neveikia. O netinkamas jų vartojimas gali baigtis ne tik neveiksmingu gydymu, bet ir rimtais sveikatos sutrikimais, infekcijomis, kurių nebepavyks išgydyti jokiais vaistais.

Kodėl antibiotikai nepadeda peršalus ar susirgus gripu

Antibiotikai yra skirti kovoti su bakterijomis. Jie veikia bakterijų ląstelių sieneles, baltymų sintezę ar DNR struktūras. Tačiau virusai tokių struktūrų neturi. Todėl nei nuo gripo, nei nuo įprasto peršalimo antibiotikai visiškai neveiksmingi.

Peršalimo ar gripo simptomus galima palengvinti antivirusiniais vaistais, simptominiais preparatais (karščiui, skausmui mažinti), bet antibiotikai čia nepadės. Tiesa, gydytojas gali paskirti antibiotikus tik tada, kai virusinė infekcija komplikavosi ir atsirado antrinis bakterinis susirgimas.

Naujoji medicinos krizė

Nesaikingai vartojant antibiotikus vystosi bakterijų atsparumas. Tai reiškia, kad laikui bėgant įprasti vaistai tampa neveiksmingi. Bakterijos evoliucionuoja, prisitaiko, pradeda gaminti fermentus, kurie suardo antibiotikų molekules.

Toks procesas veda prie superinfekcijų, kai įprastos infekcijos tampa mirtinai pavojingos, nes nebeveikia joks vaistas. Tai padidina riziką komplikacijoms, ilgesniam gydymui, dažnesnėms hospitalizacijoms ir net mirtims.

Kada antibiotikai iš tiesų reikalingi

Tik gydytojas gali įvertinti, ar liga yra bakterinės kilmės. Tam naudojami kraujo tyrimai, įvairūs greitieji testai, kartais skiriamas bakteriologinis pasėlis.

Antibiotikai gali būti skiriami esant: įgimtam ar įgytam imuniteto nusilpimui, įgimtoms infekcinėms komplikacijoms, įvykus antrinei infekcijai po virusinės ligos (pvz., plaučių uždegimui po gripo). Tik nustačius bakterinį sukelėją, galima efektyviai ir saugiai pritaikyti gydymą.

Kaip antibiotikai veikia žarnyną

Antibiotikai pažeidžia natūralią žarnyno mikrobiotą. Tai gali sukelti disbiozę, viduriavimą, o blogiausiu atveju – sunkią Clostridium difficile infekciją. Mėnesiais gali trukti mikrofloros atsistatymas.

Todėl kai kuriais atvejais gydytojai rekomenduoja kartu su antibiotikais vartoti probiotikus. Tai ypač aktualu vaikams, senjorams, pacientams su susilpnėjusiu imunitetu.

Ar būtina visada baigti visą antibiotikų kursą

Anksčiau buvo laikomasi griežto požiūrio: kursą būtina pabaigti, net jei pasidarė geriau. Tačiau šiandien gydytojai kečia požiūrį. Per ilgas antibiotikų vartojimas taip pat turi riziką – sukelia daugiau šalutinių poveikių ir stiprina rezistenciją.

Todėl tinkamiausią gydymo trukmę nustato gydytojas pagal paciento būklę ir tyrimų rezultatus. Jokiu būdu negalima savavališkai trumpinti ar ilginti kurso.

Kontrolės trūkumas ir problemos Lietuvoje

Nors antibiotikai Lietuvoje išduodami tik su receptu, vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai randa būdų juos įsigyti be kontrolės. Internete netrūksta patarimų apie stebuklingus kursus, o kai kurie vis dar turi likučių namų vaistinėse, ar atvežtų iš trečiųjų šalių.

Svarbu suprasti: savarankiškas gydymas antibiotikais be diagnozės yra ne tik neveiksmingas, bet ir pavojingas. Jis žaloja sveikatą, prisideda prie atsparumo vaistams plitimo, o ilgainiui gali lemti tai, kad net paprasta infekcija bus mirtina.

Antibiotikai turi būti paskutinė išeitis, o ne pirmasis pasirinkimas. Tik sąmoningas požiūris, atsakingas gydytojo nurodymų laikymasis ir kontrolė gali padėti suvaldyti augančią grėsmę visai visuomenei.