Vos kelios treniruotės ir žarnynas pradeda veikti kitaip, tokie rezultatai nustebino net ir mokslininkus

Žarnynas yra namai milžiniškai bakterijų, grybelių, virusų ir kitų mikroorganizmų bendruomenei, daugiausia gyvenančiai storojoje žarnoje. Šie mikroorganizmai padeda skaidyti maistą, kurio organizmas pats negali suvirškinti, taip leisdami įsisavinti daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. 

Kai kurios bakterijos laikomos naudingomis, nes gamina junginius, kurie padeda palaikyti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Mikrobiomo sudėtis nėra pastovi, ji keičiasi priklausomai nuo mitybos, amžiaus, miego kokybės ir, kaip atskleidė šis tyrimas, nuo fizinio aktyvumo.

Tyrimas, atskleidęs netikėtus pokyčius

Tyrėjai iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje į tyrimą įtraukė 150 žmonių, kurie anksčiau nesportavo, ir paprašė jų aštuonias savaites atlikti jėgos pratimus du ar tris kartus per savaitę. 

Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes, tai viena kėlė lengvesnius svarmenis, atlikdama daugiau pakartojimų, kita sunkesnius svarmenis su mažesniu pakartojimų skaičiumi. Abi grupės parodė panašų jėgos ir kūno sudėties pagerėjimą. 

Dalyviai atliko įvairius pratimus krūtinei, pilvo raumenims, kojoms ir nugarai, po du komplektus kiekvieno. Tyrėjai rinko išmatų mėginius tyrimo pradžioje, po keturių ir po aštuonių savaičių, kad nustatytų žarnyno bakterijų pokyčius.

Kai kurie žmonės stiprėjo daug greičiau nei kiti, todėl jie buvo suskirstyti į „didelio atsako“ ir „mažo atsako“ grupes. Pirmieji savo jėgą padidino daugiau nei trečdaliu, o pastarieji, tai mažiau nei dvylika procentų.

Bakterijos, susijusios su jėgos augimu

Tyrėjai pastebėjo, kad tie, kurie sustiprėjo labiausiai, turėjo ryškesnius pokyčius žarnyno bakterijų sudėtyje. „Didelio atsako“ dalyviams padaugėjo šešiolikos rūšių bakterijų ir sumažėjo vienuolikos kitų. Išsiskyrė dvi rūšys, tai Faecalibacterium ir Roseburia hominis, kurios gamina butiratą, trumpųjų grandinių riebalų rūgštį.

Butiratas padeda palaikyti sveiką žarnyno gleivinę, aprūpina kūną energija ir neleidžia kenksmingoms bakterijoms patekti į kraują. Šių bakterijų padaugėjimas buvo pastebėtas ir kituose tyrimuose, tačiau šįkart neaptikta didesnio butirato kiekio pačiuose mėginiuose, tik daugiau bakterijų, kurios jį gamina.

Vis dėlto mikrobiomas yra labai individualus, tai, kas vienam žmogui naudinga, kitam gali veikti visai kitaip. Tyrėjai pabrėžia, kad negalima tvirtai teigti, jog būtent bakterijų pokyčiai sukėlė jėgos augimą, ar atvirkščiai, šie reiškiniai gali būti tarpusavyje susiję įvairiais būdais.

Judėjimo nauda visam organizmui

Svarbu suprasti, kad mikrobiomas priklauso nuo daugelio veiksnių, tai ypač nuo mitybos. Nors dalyviai buvo prašyti nekeisti savo valgymo įpročių, realybėje tai sunku kontroliuoti. Gali būti, kad tie, kurie pasiekė geriausių rezultatų, ėmė maitintis sveikiau, o tai taip pat galėjo turėti įtakos jų mikrobiomui.

Nepaisant to, tyrimas dar kartą patvirtino, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį kūnui ir protui. Net jei dar neaišku, kaip tiksliai jėgos treniruotės veikia žarnyno bakterijas, akivaizdu, kad judėjimas yra svarbi sveiko gyvenimo dalis.

Šis tyrimas nedidelis ir dar laukia oficialaus mokslo vertinimo, tačiau jis prisideda prie vis gausėjančių įrodymų, jog mūsų gyvenimo būdas, net ir toks paprastas kaip keli pratimai per savaitę gali daryti įtaką nematomam pasauliui mūsų viduje.