Atjaunėjimo efektas be procedūrų: plaukų spalva, kuri moterims per 50 daro stebuklus

Plaukų spalva po penkiasdešimties gali veikti tarsi natūralus filtras: ji gali švelniai glotninti veido bruožus arba, priešingai, išryškinti kiekvieną šešėlį ir raukšlelę. Šviesesni, minkšti atspalviai paprastai geriau susilieja su oda, maskuoja žilus plaukus ir suteikia šukuosenai lengvumo. Tuo tarpu labai tamsios spalvos dažnai pabrėžia odos nuovargį ir pigmentines dėmes.

Brandūs plaukai dažniausiai būna plonesni ir mažiau žvilgantys, todėl svarbu ne tik tai, kokią spalvą pasirinksime, bet ir kaip ji „dirba“ su šviesa. Tinkamai parinkta spalva išsklaido šviesą ant sruogų, todėl veidas atrodo šviesesnis, o bruožai – švelnesni.

Kodėl plaukų spalva taip stipriai veikia, ar atrodote jauniau?

Po penkiasdešimties oda natūraliai praranda stangrumą, atsiranda pigmentinių dėmių ir paraudimų. Per daug tamsi, vientisa plaukų spalva sukuria ryškų kontrastą su veidu, atkreipia dėmesį į žandikaulio liniją, raukšleles ir mimikos vageles. Tamsūs atspalviai taip pat labiau išryškina žilus ataugusius plaukus – jie greičiau matosi ir aiškiai išsiskiria prie šaknų.

Šviesesni tonai – ypač įvairūs blond atspalviai ir šilti rudi tonai – veikia švelniau. Jie pašviesina veido sritį, optiškai pakelia bruožus ir sukuria minkštesnį kontūrą. Jeigu spalva nėra visiškai vientisa, o papildyta lengvais šviesesniais atspalviais ar sruogelėmis, šukuosena atrodo puresnė ir vešlesnė, o tai dar labiau sustiprina jauninantį efektą.

Nemažą reikšmę turi ir žvilgesys. Matiniai, išsausėję plaukai sendina, net jei jų atspalvis parinktas tinkamai. Todėl svarbu, kad kartu su dažymu būtų užtikrinama ir drėkinamoji priežiūra bei procedūros, atkuriančios glotnumą ir blizgesį. Tik tuomet net gražiausia spalva atrodo išties elegantiškai ir prabangiai.

Jauninantys plaukų atspalviai po 50 metų

Vienas universaliausių pasirinkimų daugeliui moterų po 50-ies – šviesūs, minkšti blond atspalviai. Ypač mėgstamas yra vadinamasis „sviestinis“ blond (angl. buttercream blonde) – šiltas, tačiau ne geltonas tonas, puikiai atspindintis šviesą, pašviesinantis veidą ir „paskandinantis“ pavienes žilas sruogas bendroje masėje. Tokia spalva nereikalauja tokio dažno atnaujinimo kaip labai tamsūs atspalviai ir dažnai optiškai atima kelerius metus.

Toms, kurios nesijaučia gerai šviesiaplaukės, puikiai tinka šilti rudi atspalviai: karamelė, medus, riešutas, kakava. Šiltesnės odos savininkėms jie pabrėžia natūralius auksinius odos ir akių tonus, todėl veidas atrodo gaivus ir švytintis. Vėsesnio atspalvio odai labiau tinka neutralūs arba lengvai šalti rudi tonai, papildyti subtiliomis šviesesnėmis sruogomis veido srityje.

Labai jauninantį efektą suteikia balayage technika ir švelnūs šviesūs atspalviai sruogelėse. Pašviesintos sruogos, išdėstytos daugiausia aplink veidą ir ant viršutinio plaukų sluoksnio, sukuria „saulės nubučiuotų“ plaukų įspūdį. Tai puikus sprendimas norinčioms palaipsniui šviesinti plaukus be ryškaus ataugusio šaknų ruožo ir kartu švelniai pereiti prie natūralios žilos spalvos. Daugeliui moterų taip pat tinka vadinamoji „druska ir pipirai“ technika – žilų plaukų derinimas su šaltesniais blond ar sidabriniais atspalviais.

Jei plaukai jau didžiąja dalimi žili, jų nebūtina visiškai slėpti. Tvarkinga, prižiūrėta žiluma gali atrodyti labai šiuolaikiškai. Svarbu paryškinti jos atspalvį naudojant tonerius, skalavimo priemones ar švelnias dažančias emulsijas. Toks spalvos „tonavimas“ atgaivina atspalvį, suteikia plaukams žvilgesio ir padeda panaikinti geltonus tonus, nepasitelkiant agresyvaus šviesinimo ar dažno visos galvos dažymo.