Mokslininkai skambina pavojaus varpais: populiarus vaistas slopina baimę ir atjungia atsargumą

Kadangi paracetamolis yra šimtų nereceptinių vaistų sudėtyje, jo nepastebimas poveikis psichikai itin domina neurobiologus. Pasak Baldwino Vėjaus (Baldwin Way), panašu, jog šis preparatas slopina neigiamas emocijas, kurios paprastai kyla nujaučiant pavojų.

„Žmonės tiesiog jaučiasi mažiau išsigandę, kai galvoja apie riziką“, – aiškino tyrėjas.

Hipotezė buvo patikrinta per kelių eksperimentų seriją, kuriose dalyvavo daugiau kaip 500 studentų. Vienai grupei buvo duota standartinė maksimali 1000 mg paracetamolio dozė, kitai – placebas. Pagrindiniame teste savanoriai kompiuteryje pūtė virtualų balioną: kuo didesnis balionas, tuo didesnis piniginis atlygis, tačiau sprogus balionui dalyvis prarasdavo viską. Vaistą vartojusi grupė elgėsi gerokai drąsiau: tiriamieji pūtė balionus iki didesnio dydžio ir dažniau leisdavo jiems sprogti.

Papildomos apklausos patvirtino tą pačią tendenciją. Dalyvių buvo prašoma įvertinti riziką hipotetinėse situacijose – nuo šuolių su parašiutu iki pavojingo vairavimo. Paracetamolį vartoję žmonės sistemingai nuvertindavo grėsmės lygį, nors kai kuriuose testuose šis poveikis buvo silpnesnis.

Tyrimo autoriai ragina nedramatizuoti rezultatų: nustatyti pokyčiai žmogaus nepaverčia bepročiu. Vis dėlto šis darbas papildo bendrą vaizdą, kaip paracetamolis „užšaldo“ ne tik skausmą, bet ir sudėtingas emocines reakcijas, įskaitant nerimą ir net empatiją.

Mechanizmas gana paprastas: žmonės tampa mažiau atsargūs ne dėl klaidų skaičiuojant riziką, o todėl, kad emociniame lygmenyje jie nebejaučia baimės taip stipriai kaip įprastai. Nepaisant to, Pasaulio sveikatos organizacija paracetamolį ir toliau laiko vienu iš svarbiausių vaistinių preparatų. Mokslininkai pabrėžia, kad dabar būtina nuodugniau ištirti tokio poveikio socialines pasekmes, mat milijonai žmonių kasdien vartoja šį vaistą, sėda prie vairo ar priima svarbius sprendimus.