Ekspertai šokiruoti: kasdien darote tai, kas per kelerius metus gali sukelti hipertenziją

Jūs taip pat galite manyti, kad rytinis alkis yra normalus arba kad atsisakydami pusryčių „sutaupote“ kalorijų. Tačiau kūnas tokią situaciją vertina kaip stresą. Kai ryte negaunate maisto, suaktyvėja hormonai, lemiantys įtampą ir cukraus lygio svyravimus. Šie procesai tampa rimtu iššūkiu širdžiai ir kraujagyslėms, net jei savijauta iš pradžių atrodo normali.

Būtent todėl vis daugiau gydytojų perspėja, kad pusryčių ignoravimas nėra nekenksmingas įprotis. Tai veikia jūsų širdies darbą, nervų sistemą, cukraus metabolizmą ir net ilgalaikę kraujospūdžio kontrolę. Toliau sužinosite, kodėl rytinis nevalgymas toks pavojingas ir kaip keli paprasti pakeitimai gali radikaliai pagerinti savijautą.

Kodėl pusryčių praleidimas kelia kraujo spaudimą

Pirmoji problema – uždegimas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat praleidžia pusryčius, organizme turi aukštesnį C reaktyvinio baltymo bei kitų uždegiminių žymenų lygį. Tai reiškia, kad kūnas patiria nuolatinę vidinę įtampą, kuri ilgainiui pažeidžia kraujagyslių sieneles. Silpnos, uždegimo paveiktos kraujagyslės kur kas greičiau reaguoja į spaudimo pokyčius.

Antroji priežastis – hormonų disbalansas. Kai jūs ryte nevalgote, cukraus kiekis kraujyje krinta, todėl organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį. Tai streso hormonai, o jų perteklius stimuliuoja kraujagyslių susitraukimą, didina širdies ritmą ir skatina spaudimo augimą. Kitaip tariant, kūnas pradeda veikti taip, tarsi pateko į krizę, nors realiai jūs tiesiog praleidote valgymą.

Trečioji priežastis – dienos eigos sutrikdymas. Kai ryte negaunate energijos, iki pietų smarkiai išauga alkio hormonų gamyba. Tai sukelia ne tik dirglumą, bet ir stiprų norą greitai kompensuoti energijos trūkumą. Tokiu atveju dažniausiai pasirenkamas perdirbtas, sūrus ar saldus maistas, kuris akimirksniu pakelia spaudimą ir sukelia didesnę apkrovą širdžiai.

Galiausiai, praleisdami pusryčius jūs negaunate mineralų, labai svarbių kraujospūdžio kontrolei. Kalcis, kalis ir magnis būtini širdies ritmui ir kraujagyslių tonusui. Be šių medžiagų organizmas daug jautriau reaguoja į stresą ir slėgio svyravimus.

Ką rytais valgyti, kad apsaugotumėte širdį

Jei jūs norite išvengti kraujospūdžio pokyčių ir stabilizuoti energijos lygį, pusryčiai turi būti subalansuoti. Svarbiausias tikslas – suteikti kūnui medžiagų, kurios padeda palaikyti cukraus stabilumą ir ramina nervų sistemą. Čia ypač svarbūs baltymai, sveikieji riebalai ir skaidulos.

Puikus pasirinkimas yra šilta avižinė košė su vaisiais, riešutais ar sėklomis. Ji lėtai išskiria energiją, palaiko sotumą ir aprūpina magniu bei kaliu. Jei mėgstate sotesnį maistą, galite rinktis kiaušinį su avokadu ant pilno grūdo duonos – tai puikus derinys širdžiai palankiems riebalams ir baltymams.

Jei norite lengvesnio varianto, tiks tirštasis žaliasis kokteilis su špinatais, bananais, uogomis ir linų sėklomis. Jis pamaitina organizmą vitaminais, padeda palaikyti skaidulų balansą ir suteikia ilgalaikį sotumo jausmą.

Svarbu vengti itin riebių ir sūrių pusryčių. Greitai paruošiami produktai dažnai turi tiek daug druskos, kad vienas puodelis gali užtikrinti daugiau nei pusę dienos normos. Tokiu atveju slėgio šuolis beveik garantuotas.

Ko dar vengti rytais

Žmonės dažnai nepastebi, kad prastas miegas taip pat stipriai kelia kraujospūdį. Nereguliarus poilsis suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją. Jei jūs jau pradedate rytą įtempta būsena, pusryčių praleidimas tik dar labiau sustiprins šį poveikį.

Dar vienas veiksnys – perdirbtų pusryčių tendencija. Greiti sumuštiniai, sūrūs užkandžiai ar dribsniai su daug cukraus suteikia trumpalaikę energiją, bet kartu lemia insulino šuolius ir širdies perkrovą. Tokie pasirinkimai ypač pavojingi žmonėms, turintiems polinkį į hipertenziją.