Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Gydytoja atskleidė dažniausią klaidą virtuvėje: jūs tikriausiai kepate mėsą ne taip kaip reikėtų
Daugelis žmonių, ruošdami mėsą, renkasi kepimo rankovę – patogų ir atrodytų sveiką būdą išsaugoti sultingumą ir skonį. Tačiau gydytoja dietologė įspėja: toks pasirinkimas gali būti ne toks nekaltas, kaip atrodo. Po aukšta temperatūra sintetiniai maišeliai gali skleisti medžiagas, kurios organizmui visiškai nereikalingos.
Pasak gastroenterologės, kepimas plastiku padengtose rankovėse – tai didžiausia šiuolaikinės virtuvės klaida. Net jei rankovės skirtos maistui, tai nereiškia, kad jos nekenkia. Nuolatinis kontaktas su karščiu gali sukelti nežymius cheminių junginių pokyčius, kurie vėliau patenka į lėkštę. Ir tai vyksta ne kažkur, o jūsų pačių orkaitėje.
Tad jeigu mėsą ar daržoves mėgstate paruošti orkaitėje, vertėtų pergalvoti naudojamą metodą. Patikimiau rinktis senus, laiko patikrintus sprendimus – kepimą atvirame inde, molinėje formoje ar net sluoksniuotoje tešloje, kur maistas neliečia jokių sintetinių barjerų.
Kuo geriau keisti kepimo rankovę
Dietologės nuomone, geriausias sprendimas – atsisakyti visų plastiko formų ruošiant karštą maistą. Vietoje to siūloma rinktis stiklinę ar emaliuotą kepimo formą, o pačius patiekalus kepti atvirai. Taip ne tik išsaugoma daugiau natūralių savybių, bet ir eliminuojama nereikalingų medžiagų rizika.
Be to, kepimas be apvalkalų leidžia maistui „kvėpuoti“, o tai reiškia – natūralesnį skonį. Be jokių priedų, be drėgmės kaupimosi, be kondensato, kuris gali pakeisti patiekalo tekstūrą. Svarbiausia – laikytis teisingos temperatūros ir nepadauginti kepimo laiko. Tokiu būdu gaunamas traškus paviršius ir sultingas vidus – be rizikos sveikatai.
Jei norisi šiek tiek drėgmės, geriau rinktis senovišką būdą – po kepimo forma padėti nedidelį indelį su vandeniu. Tokia garų vonia nesugadins tekstūros, bet neleis patiekalui išsausėti.
Kaip pasigaminti sveikesnę šoninę namuose
Mėgstate šaltą mėsą, bet nenorite valgyti pirktinių gaminių, kuriuose gausu priedų? Tuomet metas išbandyti paprastą ir švarų receptą – naminė šoninė be konservantų. Gydytoja rekomenduoja šiam patiekalui rinktis kaklo dalies mėsą, nes ji natūraliai riebesnė ir minkštesnė.
Mėsą reikėtų dėti į verdantį vandenį, sumažinti kaitrą ir virti nuo valandos iki valandos dvidešimt be druskos. Po to leisti jai visiškai atvėsti, tik tada pabarstyti druska, pipirais ir įtrinti trintu česnaku. Paruoštą gabalą dėti į stiklinį ar emaliuotą indą ir laikyti šaldytuve.
Verdant išsiskyręs sultinys puikiai tinka sriuboms ar troškiniams – jį galima naudoti kaip pagrindą barščiams ar raugintų kopūstų sriubai. Tokiu būdu išvengiama maisto švaistymo, o produktas sunaudojamas iki galo.
Ką dar verta žinoti apie rūkytus produktus
Gastroenterologė atkreipia dėmesį, kad dauguma parduotuvėse esančių rūkytų gaminių – tai ne tradicinio rūkymo, o cheminės technologijos rezultatas. Šis procesas ne tik neturi jokio ryšio su natūraliu skoniu, bet ir gali turėti įtakos sveikatai, ypač jei tokie gaminiai vartojami dažnai.
Pavyzdžiui, net džiovinti vaisiai, tokie kaip džiovintos slyvos ar abrikosai, neretai apdorojami cheminėmis medžiagomis, kad įgytų intensyvesnį kvapą ir spalvą. Natūraliai išdžiovinti jie atrodo kukliau, bet būtent toks produktas turi didesnę maistinę vertę.
Todėl verta ieškoti ne efekto, o kokybės. Maistas neturi būti spalvingas, kad būtų vertingas – jis turi būti paprastas, aiškus ir pagamintas su sąmone. Atsisakant perteklinių priedų, jūsų virtuvė tampa ne tik skanesnė, bet ir sveikesnė. Ir viskas prasideda nuo vieno sprendimo – atsisakyti kepimo rankovės.
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti