Gydytojų įspėjimas šalies gyventojams: gripo banga šiemet gali smogti vėliau, bet neįtikėtinai stipriai

Gripo virusas visada siejamas su šaltuoju metų laiku, bet kas atsitinka, kai to šalčio tiesiog nėra? Medicinos bendruomenėje jau kurį laiką diskutuojama apie klimato kaitos įtaką sezoninėms ligoms. 

Tradiciškai gripas plinta rudenį ir žiemą, kai žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, oras tampa sausas, o temperatūra nukrenta. Tačiau dabar, kai lauke vis dar jaučiamas vėlyvas vasaros alsavimas, daug kas ima klausti: ar tai reiškia, kad gripas šiemet aplenks mus? O gal kaip tik – užklups netikėtai?

Ne oras, o žmonės sukuria palankias sąlygas virusui

Dažnai manoma, kad žema temperatūra tiesiogiai sukelia gripą. Tačiau tai yra netiesa. Pats virusas nesukuriamas dėl šalčio. Tai, ką iš tiesų daro šaltis – keičia mūsų elgseną. 

Žmonės mažiau vėdina patalpas, daugiau būna uždarose erdvėse, dažniau liečiasi su paviršiais ir vieni su kitais. Tai leidžia virusui cirkuliuoti greičiau ir lengviau.

Kai ruduo būna šiltas, situacija iš pradžių atrodo lyg ir palankesnė. Daugiau laiko lauke, atviresni langai, mažiau kontaktų, o tai gali kiek pristabdyti infekcijų plitimą. 

Tačiau šiltas oras nėra garantija, kad virusas nesklis. Gripo virusas plinta lašiniu būdu, ir jei žmonės būna arti vienas kito, pavyzdžiui, mokyklose, biuruose ar viešajame transporte – temperatūra nevaidina svarbiausio vaidmens.

Kuo skiriasi sezonas be šalčio?

Kai gripo sezonas sutampa su neįprastai šiltu oru, dažnai matomas laikinas uždelstumas: vietoje ankstyvo spalio piko, atvejų padaugėjimas prasideda lapkritį ar net gruodį. Tokia situacija reiškia, kad liga gali pasiekti visuomenę tuomet, kai niekas to nebelaukia.

Be to, šiltesnis oras gali lemti klaidingą saugumo jausmą. Kai nėra šaltuko – žmonės nesirengia šilčiau, mažiau dėmesio skiria profilaktikai. Dažnas linkęs manyti, kad jei nėra šalčio – nėra grėsmės. Tačiau virusas tam nepritaria.

Gripas be peršalimo simptomų?

Dar viena painiava – simptomai. Gripas dažnai painiojamas su peršalimu, nes abu sukelia karščiavimą, gerklės skausmą, kosulį. Tačiau gripas dažniau pasireiškia staiga, su aukšta temperatūra, raumenų skausmais, dideliu silpnumu.

Šiltas oras gali nugesinti kai kuriuos simptomus, pavyzdžiui, sumažėja slogos, nes gleivinės nėra sausos. Tai gali klaidinti: žmonės nejaučia klasikinės ligos, tad nesikreipia pagalbos, vaikšto į darbą, platina virusą.

Ar verta skiepytis, jei dar šilta?

Taip. Net labai verta. Vakcinos nuo gripo nepriklauso nuo oro temperatūros. Imunitetui susidaryti prireikia maždaug dviejų savaičių, tad skiepytis verta dar prieš prasidedant plitimui.

Šilti orai gali atidėti viruso atėjimą, bet nesustabdo jo visiškai. Ir jei infekcija vis dėlto pasieks visuomenę, paskiepyti žmonės turės didesnį šansą apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.

Kaip pasiruošti šiltojo tipo gripui?

Pirmiausia – išlikti budriems. Net jei lauke šilta, svarbu laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Reguliarus rankų plovimas, vėdinimas, kontaktų vengimas su sergančiaisiais – vis dar veiksmingi.

Antra – stebėti save. Jei pajuntate nuovargį, temperatūrą, skausmus – geriau likite namie. Ir trečia – neignoruokite prevencijos. Vitaminai, tinkama mityba, miegas – visa tai stiprina organizmą, nepriklausomai nuo metų laiko.

Gripo sezonas be šalčio gali atrodyti mažiau grėsmingas, bet tai tik regimybė. Virusai nematuoja temperatūros – jiems svarbu tik tai, kaip mes gyvename, kaip rūpinamės savimi ir vieni kitais. Tad kol už lango dar žaliuoja medžiai, verta pagalvoti, kaip saugotis jau dabar, nes gripo sezonas gali pasibelsti ir be šerkšno.