Lėtinis skausmas apsunkina jūsų gyvenimą? Gydytojas atskleidžia, kokius sprendimus siūlo medicina

 Su „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju anesteziologu Artūru Smirnovu kalbamės apie lėtinį skausmą, su kuriuo kasdien susiduria daugybė žmonių, tačiau toli gražu ne kiekvienas žino, kokių skausmo gydymo būdų gali pasiūlyti šiuolaikinė medicina.

Kada skausmas tampa lėtiniu?

„Skausmas būna ūmus ir lėtinis. Ūmus – tai toks skausmas, kurį staiga sukelia dažniausiai aiški priežastis, pavyzdžiui, trauma ar uždegimas. Pašalinus skausmą sukėlusią priežastį, skausmas paprastai praeina. 

Lėtiniu laikomas skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ar kartojasi periodiškai, o jo priežastis ne visada būna akivaizdi. Jis gali būti pastovus arba banguojantis – sustiprėjantis ir susilpnėjantis, – aiškina skausmo gydytojas A. Smirnovas – Lėtinis skausmas veikia ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Kai kasdien tenka nubusti ar eiti miegoti su varginančiu skausmu, ilgainiui žmogus išvargsta – tampa dirglus, irzlus, atsisako daugelio veiklų, o kai kurie net darbo“.

Pasak gydytojo, lėtinis skausmas gali pastebimai apriboti kasdienį gyvenimą ir paveikti net tokius paprastus veiksmus kaip apsirengimas, lipimas laiptais ar namų ruošos darbai.

Mano, kad su lėtiniu skausmu reikia susigyventi

Pasak anesteziologo A. Smirnovo, vis dar gajus mitas, kad su lėtiniu skausmu reikia tiesiog susigyventi, ypač kai konservatyvus gydymas nebepadeda, o chirurginė operacija ne visiems yra tinkama išeitis, ypač vyresniame amžiuje.

Vis dėlto šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti pažangių gydymo metodų, kurie padeda sumažinti skausmą net tada, kai kiti būdai neveiksmingi.

Nuo skausmo blokados iki nervų galūnėlių užšaldymo

Vienas iš šiuolaikinių pažangių skausmo gydymo metodų – skausmo, arba nervų, blokada. Tai procedūra, kurios metu šalia nervo suleidžiami specialūs medikamentai, siekiant nutraukti ar sumažinti skausmo signalą.

„Mūsų jutimai, įskaitant skausmą, keliauja nervais iš skirtingų kūno vietų į smegenis. Kai signalą užblokuojame, skausmo nejaučiame,“ – aiškina gydytojas A. Smirnovas.

Be skausmo malšinimo, blokados gali būti taikomos ir gydymui, kai medikamentai suleidžiami šalia pažeistų ar uždegimo apimtų nervų. Taip siekiama sumažinti uždegimą ir paskatinti nervo gijimą.

Medikamentinė ir krioterapinė blokada: esminiai skirtumai

Yra keli būdai paveikti nervo gebėjimą perduoti signalą. Gydytojas mini dvi dažniausiai naudojamas blokadas: medikamentinę ir krioterapinę.

Medikamentinės blokados metu šalia nervo suleidžiami vaistai, kurie laikinai nutraukia skausmo signalą. Efektas būna laikinas – nuo kelių valandų iki savaičių.

„Tikriausiai kiekvienas esame buvę pas odontologą ir jutę aptirpimą. Tai irgi nervo blokada, tik trumpalaikė,“ – sako gydytojas.

Krioterapinė (arba šaldymo) blokada – modernesnė procedūra, kurios metu nervas paveikiamas šalčiu. Tokiu būdu pakeičiama jo struktūra, skausmo signalas nebepersiunčiamas.

Šaldymas yra saugesnis ir pacientui priimtinesnis metodas, nes nervo audiniai nesunaikinami, aplinkiniai audiniai taip pat nepažeidžiami.

Krioterapinių blokadų poveikis gali trukti nuo 6 iki 18 mėnesių, kartais iki 2 metų. Taikant deginimo metodą (karščiu), poveikis ilgesnis, bet padidėja aplinkinių audinių pažeidimo rizika.

Kiek blokados veiksmingos?

Gydytojas A. Smirnovas pabrėžia, kad blokadų veiksmingumas priklauso nuo skausmo tipo, lokalizacijos ir priežasties. Nors tikimasi greito ir ilgalaikio poveikio, rezultatai gali būti skirtingi: nuo visiško skausmo išnykimo iki laikino palengvėjimo.

Blokadų poveikis ypač geras, jei aiški nervo pažeidimo vieta, pavyzdžiui, poherpetinės neuralgijos atveju. Tokiu atveju intervencinis gydymas gali būti efektyvesnis nei vaistai. Tačiau sergant diabetine polineuropatija, kai pažeista daug nervų, blokadų efektyvumas ribotas.

Todėl privaloma individuali specialisto konsultacija, kurioje sprendžiama, ar konkretų atvejų tinka gydyti blokadomis.

Kada blokados taikomos, o kada ne?

Skausmo blokados taikomos pacientams, patiriantiems ilgalaikį skausmą, pavyzdžiui, stuburo, sąnarių, galvos ar nervinį skausmą. Dažnai tai pacientai, kurie jau bandė vaistus, fizioterapiją, o operacija jiems ne visada tinkama išeitis.

Tačiau ne visiems tinka ir blokados. Jos netaikomos esant infekcijai, nėštumo metu, vartojant kraują skystinančius vaistus ar esant alergijai.

Blokadų poveikis, anot gydytojo, gali labai skirtis. Dažniausiai pasiekiamas bent dalinis pagerėjimas.

Skausmo gydymo ateitis

Nors blokados naudojamos jau dešimtmečius, šiuolaikinės technologijos jas pavertė tikslesnėmis, saugesnėmis ir efektyvesnėmis. Naudojant ultragarsą ar rentgeną, gydytojai tiksliai pasiekia norimą nervą.

Procedūros sukelia mažiau šalutinių poveikių nei sisteminiai vaistai ir kai kuriais atvejais leidžia išvengti operacijos. Taip pat atsiranda vis daugiau inovatyvių metodų, pvz., kriodenervacija – nervo veikimo sutrikdymas šalčiu, užtikrinantis ilgiau trunkantį palengvėjimą.