Mintys sustoja, kalba lėtėja, o atmintis pradeda šlubuoti: pavojingas simptomas, kurio daugelis nepastebi

Dėl šių pokyčių žmogus susiduria ne tik su apatija, motyvacijos praradimu ar bejėgiškumu, bet ir su mažiau akivaizdžiais signalais. Tai išsiblaškymas, atminties spragos ir jausmas, lyg mintys skęstų tirštame rūke. Tokie požymiai vadinami kognityviniais depresijos simptomais.

Psichologai pabrėžia, kad smegenų rūkas dažnai trukdo žmonėms gyventi įprastą gyvenimą. Tai nėra savarankiška diagnozė, o visuma pažintinių sutrikimų, kurie atsiranda sergant depresija ir gali tęstis net tada, kai nuotaika jau pagerėjusi.

Kas yra smegenų rūkas

Smegenų rūkas – tai terminas, kuriuo apibūdinami sunkumai mąstant ir įsimenant informaciją. Žmogui tampa sudėtinga greitai analizuoti situacijas, mokytis naujų dalykų ar priimti sprendimus.

Dažniausi požymiai:

• sunkiau susikoncentruoti, mintys išsisklaido
• dažnas užmaršumas, pamirštami dokumentai, raktai ar susitarimai
• reakcija sulėtėjusi, net paprasta užduotis atliekama ilgiau
• atsiranda neryžtingumas, sunku išsirinkti net smulkmeną
• kalboje trūksta žodžių, tampa sunku išreikšti mintį

Tokie simptomai sukuria įspūdį, jog smegenys veikia lėčiau, o įprasti kasdieniai darbai reikalauja daug daugiau pastangų.

Kodėl depresija sukelia atminties problemas

Mokslininkai aiškina šį reiškinį keliomis priežastimis. Viena jų – smegenų struktūrų pokyčiai. Pastebėta, kad sergant depresija mažėja pilkosios medžiagos tūris hipokampe ir prefrontalinėje žievėje. Būtent šios sritys atsakingos už atmintį, dėmesį ir mokymąsi.

Kita priežastis – sutrikusi neuromediatorių pusiausvyra. Serotonino, dopamino ir noradrenalino trūkumas lėtina signalų perdavimą tarp neuronų. Tai paveikia ne tik nuotaiką, bet ir gebėjimą sutelkti dėmesį bei greitai mąstyti.

Prie to prisideda ir ilgalaikis stresas. Padidėjęs kortizolio kiekis ilgainiui pažeidžia hipokampo neuronus, todėl žmogui sunkiau įsiminti informaciją ir planuoti veiksmus. Dėl šių procesų depresija laikoma ne tik emocine, bet ir neurologine liga.

Ką galima padaryti

Specialistai pabrėžia, kad nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Kovoti su smegenų rūku padeda keli metodai:

Psichoterapija. Ypač veiksminga kognityvinė elgesio terapija, dialektinė elgesio terapija ar tarpasmeninė terapija.

Gyvenimo būdo pokyčiai. Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, pakankamas miegas, mažiau kofeino, cukraus ir alkoholio.

Vaistai. Antidepresantai, kuriuos gali paskirti tik gydytojas, padeda atkurti neuromediatorių pusiausvyrą.

Taip pat naudinga meditacija ir atsipalaidavimo pratimai.

Kodėl svarbu kreiptis pagalbos

Net jei nuotaika pradeda gerėti, kognityviniai simptomai gali išlikti. Tai reiškia, kad smegenys dar neatsigavo ir be gydymo rizika atkryčiui išlieka didelė. Psichologai primena, kad užmaršumas, lėtesnis mąstymas ar nesugebėjimas susikaupti nėra tinginystė ar silpnumas. 

Tai depresijos požymiai, kurie reikalauja tokio pat dėmesio kaip ir kitos ligos. Savarankiškas gydymasis gali tik pabloginti būklę, todėl svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistą ir gauti tinkamą pagalbą.