Mokslininkų žinia aiški: ši paprasta 15 minučių rutina gali išsaugoti aštrų protą ilgiau

Užsienio kalbų mokymasis veikia smegenis panašiai kaip intensyvi mankšta veikia raumenis. Mokantis ir vartojant kitą kalbą, smegenys nuolat „perjungia pavaras“: jos turi pasirinkti tinkamus žodžius, taikyti naujas gramatines struktūras, slopinti nereikalingą informaciją ir kartu išlaikyti aukštą dėmesio lygį. Tai aktyvina daugelį smegenų sričių vienu metu.

Reguliarus toks protinis krūvis stiprina atmintį, dėmesio koncentraciją ir kitas pažintines funkcijas, kurios su amžiumi dažniausiai silpnėja. Net trumpas, bet nuoseklus kasdienis kalbos mokymasis ilgainiui prisideda prie geresnės smegenų veiklos ir didesnio atsparumo senėjimo procesams.

Šį poveikį patvirtina ir moksliniai tyrimai. Tarptautinėje studijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 86 tūkstančiai žmonių nuo 51 iki 90 metų, neuromokslininkų komanda, vadovaujama dr. Augustino Ibanezo, nustatė aiškų ryšį tarp daugiakalbystės ir lėtesnio smegenų biologinio senėjimo. Tyrimo dalyviai, kurie kasdien vartojo daugiau nei vieną kalbą, žymiai rečiau patyrė pagreitėjusius degeneracinius smegenų procesus.

Duomenys parodė, kad daugiakalbiai asmenys daugiau nei du kartus rečiau susidūrė su ankstyvais kognityvinio silpnėjimo požymiais. Šis efektas nepriklausė nei nuo išsilavinimo lygio, nei nuo gyvenimo būdo, nei nuo socialinės ar ekonominės padėties. Tai leidžia manyti, kad pats kalbų vartojimas turi savarankišką apsauginį poveikį atminčiai, gebėjimui susieti informaciją ir išlaikyti koncentraciją.

Nors užsienio kalbų mokymasis naudingas bet kuriame amžiuje, ypač didelę reikšmę jis turi vyresniems nei 50 metų žmonėms. Būtent nuo šio laikotarpio dažniausiai ima ryškėti atminties, dėmesio ir mąstymo greičio pokyčiai. Kalbų mokymasis šiame etape gali tapti savotišku „smegenų skydu“, padedančiu ilgiau išlaikyti protinį aštrumą.

Svarbu suprasti, kad čia nekalbama apie nepriekaištingą kalbos mokėjimą ar ilgas valandas kursuose. Visiškai pakanka skirti apie 15 minučių per dieną – pavyzdžiui, mokantis su programėle, klausantis trumpo įrašo ar kartojant žodžius. Vėliau naudinga pradėti skaityti tekstus, klausytis tinklalaidžių, o dar geriau – bandyti kalbėti. Net kalbėjimas garsiai pačiam sau aktyvina kalbinius ir pažintinius smegenų centrus.

Tyrimų rezultatai dar kartą patvirtina, kad smegenų sveikata priklauso ne tik nuo genų ar medicininių sprendimų. Didelę įtaką turi kasdienė veikla: judėjimas, mityba ir nuolatinis protinis krūvis. Į šį derinį įtraukus reguliarią užsienio kalbų praktiką, galima pasiekti itin vertingą efektą – ilgiau išlaikyti „jaunesnes“ smegenis.

Kuo anksčiau pradedame mokytis kalbų ir kuo nuoseklesni esame, tuo ilgiau smegenys naudojasi sustiprėjusiomis nervinėmis jungtimis ir geresniais pažintiniais gebėjimais. Tai paprastas, natūralus ir prieinamas būdas pasirūpinti savo smegenų sveikata ilgam laikui.