Prisijunkite
Paskelbė
Stasys Mazūra
Paskelbta
Žema temperatūra pati savaime mūsų neužkrečia, tačiau sudaro idealias sąlygas infekcijoms plisti. Šaltuoju metų laiku imuninė sistema gali veikti ne taip efektyviai: dalis organizmo energijos skiriama kūno šilumai palaikyti, o apsauginės ląstelės į dirgiklius reaguoja lėčiau. Tai tiesiogiai ligos nesukelia, tačiau daro mus labiau pažeidžiamus virusams.
Kitas svarbus veiksnys – šaltas ir sausas žiemos oras. Jis išsausina nosies gleivinę, kuri yra natūralus barjeras nuo mikrobų. Kai gleivinė sudirgusi ar perdžiūvusi, virusams lengviau patekti į organizmą.
Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, neretai su uždarytais langais ir menka ventiliacija. Kai daugiau žmonių būna vienoje erdvėje, smarkiai išauga infekcijų perdavimo rizika.
Be to, moksliniai stebėjimai rodo, kad kai kurie virusai, ypač gripo, geriau išgyvena ir greičiau plinta būtent šaltoje ir sausoje aplinkoje. Todėl peršalimo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų (ŪKTI) pikas tradiciškai tenka žiemos mėnesiams.
Šilta apranga yra svarbi patogumui ir imuniteto palaikymui, tačiau ji nėra apsauga nuo virusų. Tikroji profilaktika slypi kasdieniuose įpročiuose. Reguliarus rankų plovimas, vengimas liesti veidą ir atsargumas žmonių susibūrimo vietose ženkliai sumažina užsikrėtimo riziką.
Ne mažiau svarbu net ir žiemą vėdinti patalpas, palaikyti pakankamą oro drėgmę, gerti pakankamai vandens ir laikytis subalansuotos mitybos. Vitaminų gausūs produktai padeda imuninei sistemai veikti stabiliai.
Stasys Mazūra
Žurnalistas
Mano tikslas yra sudėtingą informaciją paversti aiškia, suprantama ir pritaikoma realiame gyvenime. Rengdamas straipsnius, ieškau ne tik patarimų, bet ir paaiškinimų, kodėl jie veikia, kad skaitytojas galėtų jaustis užtikrintas ir informuotas.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.