Prisijunkite
Sotus, bet kažko trūksta, nors lėkštė tuščia, skrandis pilnas, burnoje vis tiek lieka tylus noras: kažko saldaus. Tai gali būti šokolado kvadratėlis, gabalėlis pyrago ar net keli saldainiai. Ne dėl alkio, dėl pojūčio, kad be saldaus patiekalo viskas ne visai baigta ir tai nutinka dažnai.
Daug kas tokį impulsą aiškina paprastai – įprotis. Galbūt šeimoje visada po valgio buvo kažkas saldaus. Gal tiesiog taip maloniau, bet jei saldaus norisi nuolat, net kai jauti, kad maisto buvo pakankamai, verta stabtelti ir paklausti: kodėl iš tiesų kyla tas poreikis? Ką kūnas bando pasakyti?
Mokslinėje kalboje tam galima rasti kelis paaiškinimus. Vieni jų susiję su hormonais, kaip veikia insulinas, leptinas ar serotoninas, o kiti – su emocijomis. Saldumynai ne tik papildo, bet ir ramina. Ne vien skrandį, bet ir galvą. Ir kartais net ne pats cukrus svarbus, o tai, ką jis simbolizuoja: atokvėpį, pasitenkinimą, pabaigą.
Greiti hormonų šuoliai
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl po valgio norisi saldaus, slypi insulino svyravimuose. Pavalgius, ypač jei maiste nedaug skaidulų ar baltymų, cukraus lygis kraujyje gali greitai pakilti ir greitai kristi. Toks svyravimas sukuria keistą būseną: fiziškai sotus, bet emociškai nepabaigtas. Tuomet smegenys pasiūlo greitą sprendimą – dar vieną angliavandenį, pageidautina saldų.
Tam tikrais atvejais įsijungia ir kitas mechanizmas, leptino signalų iškraipymas. Leptinas, tai hormonas, kuris smegenims pasako, kada jau gana. Jei esi pavalgęs, bet leptino signalai neveikia taip, kaip turėtų, smegenys nespėja suvokti sotumo. Tuomet atsiranda pojūtis, kad vis dar kažko trūksta. Saldus užkandis šioje situacijoje tampa ne desertas, o bandymas užbaigti tai, ką fiziologija nepabaigė.
Kai cukrus tampa emocine pagalve
Emocinė pusė dažnai yra dar stipresnė. Daugelis net nesusimąsto, kad saldaus norisi ne todėl, kad reikia maistinių medžiagų, bet todėl, kad trūksta atokvėpio. Įtempta diena, greiti pietūs, pavargęs kūnas – visi šie dalykai sukuria būseną, kuriai reikalingas švelnus pereinamojo laikotarpio momentas. Kažkas, kas simbolizuotų „viskas, gali atsikvėpti“.
Dėl to toks potraukis ypač būdingas žmonėms, kurie nuolat gyvena įtampoje, greitame ritme, jaučia spaudimą ir sunkiai randa laiką sau. Tada net pati valgymo patirtis būna ne visai rami ir saldumynas tampa būdu bent trumpam prisiliesti prie malonumo. Tai nėra priklausomybė, tai nėra silpnumas, tai signalas, kad emocinis nuovargis tampa lėkštės dalimi.
Kada tai tampa problema
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas saldumynas po pietų yra problema, kartais tai tiesiog malonumas ir tiek. Bet jei tai tampa įpročiu, kurio negali praleisti, jei be saldaus jautiesi neužbaigtai, tai jau yra ženklas, kad verta atidžiau pasižiūrėti, kas vyksta tavo kūne ir galvoje. Galbūt trūksta baltymų pietų metu, gal nebelieka jokios kitos atokvėpio formos. O gal net nepastebi, kaip saldus kąsnis tapo būdu pasakyti sau: viskas gerai, tu nusipelnei poilsio.
Yra daug būdų tai išspręsti be draudimų ir kaltinimų, vienas paprasčiausių – paeksperimentuoti. Kitą kartą pabandyk į pietus įtraukti daugiau lėtai virškinamų produktų: kiaušiniai, avinžirniai, rudieji ryžiai ar net nedidelė sauja riešutų. Tai gali sumažinti cukraus šuolį ir padėti išvengti saldaus noro vos po kelių minučių.
Ką gali pasiūlyti vietoj saldaus
Taip pat verta ieškoti alternatyvų, kurios atlieka tą pačią emocinę funkciją. Kartais pakanka puodelio šilto gėrimo, trumpų kelių minučių be ekrano, ar net trumpų kvėpavimo pratimų. Visa esmė yra neuždrausti sau saldaus, bet suprasti, iš kur tas noras kyla. Ir jeigu jis kyla ne iš skrandžio, o iš to, kaip jautiesi, tuomet jam reikalingas kitas atsakas. Ne saldainis. Gal pokalbis, gal kelios minutės tylos, gal tiesiog švelnesnis požiūris į save.
Mini testas: kodėl tau norisi saldaus po valgio?
Atsakyk į šiuos klausimus sąžiningai, be filtrų. Suskaičiuok, kiek „taip“ pažymi.
Rezultatai:
1–2 „taip“:
Greičiausiai tavo saldaus noras yra natūralus, kūnui tiesiog reikia energijos po tam tikrų valgių. Paeksperimentuok su baltymingesniu pietų meniu.
3–4 „taip“:
Tavo saldumynų poreikis jau turi emocinį atspalvį. Gal tai būdas atkurti balansą? Pabandyk jį pakeisti kažkuo kitu: trumpu pasivaikščiojimu, arbata ar 5 minutėmis tylos.
5 „taip“ arba daugiau:
Labai tikėtina, kad saldumas po valgio tapo emocine atrama. Ne kaltė, bet signalas, kad galbūt tau reikia ne šokolado, o poilsio, švelnumo sau, mažiau lėkimo?
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti