Daug kas sako, kad lietuviai serga dažniau nei kiti: sužinokite, ar tai tiesa, o gal tiesiog labai pasenęs mitas

Bet ar tai tikrai tiesa? O gal tiesiog esame linkę daugiau kalbėti apie savo negalavimus ir dažniau lankomės pas gydytojus? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mūsų sveikata iš tiesų prastesnė – juk ir orai permainingi, ir streso kasdienybėje netrūksta. 

Tačiau verta pažvelgti į faktus: kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste? Ar tikrai sergame daugiau nei, pavyzdžiui, skandinavai ar pietų europiečiai? Panagrinėkime, kiek ši nuomonė pagrįsta, o kiek – tiesiog įsisenėjęs mitas.

Mitai apie lietuvių sveikatą

Kai kurie teiginiai apie lietuvių sveikatą yra dažnai kartojami, tačiau ar jie pagrįsti?

• Lietuviai serga daugiau nei kiti europiečiai – ar tikrai?
• Oro sąlygos Lietuvoje skatina ligas – ar klimatas turi tokį didelį poveikį?
• Mūsų sveikatos apsauga prasta, todėl žmonės serga daugiau – ar problema yra medicinoje?

Išnagrinėkime šiuos teiginius išsamiau.

Ką sako statistika?

Norint objektyviai įvertinti situaciją, reikia pažvelgti į oficialius duomenis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Eurostato ataskaitomis, Lietuvoje yra keletas iššūkių sveikatos srityje:

• Lietuviai vidutiniškai gyvena trumpiau nei daugelio Vakarų Europos šalių gyventojai. 2022 metų duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo apie 74 metus, kai tuo tarpu Vakarų Europoje – apie 81 metus.
• Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Dėl jų miršta daugiau nei 50 proc. žmonių.
• Vėžio atvejų skaičius Lietuvoje panašus į kitų Europos šalių statistiką, tačiau mirtingumas nuo jo – didesnis. Tai rodo, kad žmonės dažnai kreipiasi į gydytojus per vėlai.
• Psichikos sveikatos problemos Lietuvoje taip pat yra rimta problema. Depresija ir savižudybių skaičius ilgą laiką buvo vieni didžiausių Europoje.

Tačiau yra ir gerų naujienų:

• Vaikų sveikatos rodikliai gerėja – skiepijimų aprėptis Lietuvoje viena didžiausių Europoje.
• Infekcinių ligų atvejų mažėja dėl gerėjančios higienos ir medicinos priežiūros.

Kodėl susidaro įspūdis, kad Lietuvoje sergama daugiau?

Yra kelios priežastys, kodėl žmonės gali manyti, kad Lietuvoje sveikata prastesnė:

• Didesnis dėmesys ligoms – apie ligas dažnai kalbama viešojoje erdvėje, todėl susidaro įspūdis, kad jų daugėja.
• Ilgas laukimas pas gydytojus – pacientai gali ilgai laukti specialisto konsultacijos, todėl atrodo, kad sveikatos sistema veikia prastai.
• Senėjanti visuomenė – vyresni žmonės natūraliai turi daugiau sveikatos problemų, o Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su demografiniais iššūkiais.
• Savijautos vertinimas – lietuviai dažnai linkę skųstis sveikata, net jei objektyviai jų būklė nėra blogesnė nei kitur.

Ar klimatas turi įtakos ligoms?

Lietuvoje dažnai sakoma, kad dėl permainingų orų žmonės dažniau serga peršalimo ligomis. Tačiau tai nėra visiškai tiesa – šaltesnio klimato šalys, tokios kaip Norvegija ar Švedija, turi geresnius sveikatos rodiklius nei Lietuva.

Pagrindinės problemos kyla ne dėl oro, o dėl:

• Žalingų įpročių – rūkymas ir alkoholis Lietuvoje vis dar kelia didelę grėsmę sveikatai.
• Fizinio aktyvumo stokos – nors sveikatingumo programos populiarėja, daugelis žmonių vis dar mažai juda.
• Mitybos įpročių – riebi ir perdirbta mityba didina širdies ligų riziką.

Ar sveikatos sistema Lietuvoje prasta?

Nors dažnai kritikuojama, Lietuvos sveikatos apsauga turi ir stiprių pusių:

• Aukštas medicinos specialistų lygis – Lietuvos gydytojai vertinami tarptautiniu mastu.
• Nemokamas gydymas daugelio ligų atvejais – nors yra laukimo eilės, paslaugos dažnai prieinamos nemokamai.
• Gerėjanti skubi pagalba – pastaraisiais metais skubios pagalbos paslaugos pagerėjo, ypač miestuose.

Problemos kyla dėl:

• Ilgų eilių pas specialistus.
• Mažesnio finansavimo sveikatos apsaugai nei Vakarų Europoje.
• Profilaktinės medicinos trūkumo – žmonės per vėlai kreipiasi į gydytojus.

Kaip galime pagerinti savo sveikatą?

Nors statistika rodo tam tikras problemas, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie geresnės sveikatos:

• Daugiau judėjimo – bent 30 minučių fizinio aktyvumo kasdien.
• Subalansuota mityba – mažiau cukraus, druskos ir perdirbtų produktų.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai – prevencija yra raktas į ilgesnį gyvenimą.
• Žalingų įpročių atsisakymas – rūkymo ir perteklinio alkoholio vartojimo mažinimas.
• Dėmesys psichinei sveikatai – stresas ir pervargimas daro didelę žalą organizmui.

Taigi, ar lietuviai tikrai serga daugiau?

Faktai rodo, kad tam tikros sveikatos problemos Lietuvoje yra dažnesnės nei kitose šalyse, ypač širdies ligos ir psichikos sveikatos problemos. Tačiau tai nėra vien unikalios mūsų šalies problemos – daug kas priklauso nuo gyvenimo būdo ir sveikatos politikos.

„Svarbiausia suprasti, kad sveikata priklauso ne tik nuo medicinos sistemos, bet ir nuo mūsų pačių kasdienių įpročių. Lietuvoje turime visas galimybes gyventi sveikiau, tereikia daugiau dėmesio skirti prevencijai“, – primena epidemiologas

Tad ar tikrai sergame daugiau? Galbūt tik labiau apie tai kalbame?