Gydytoja odontologė apie tai, kaip pacientams padėti įveikti baimę ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų

Tačiau šiuolaikinė endodontija – tai ne tik preciziškas šaknų kanalų gydymas, bet ir emociškai saugios aplinkos kūrimas, psichologinis palaikymas, glaudaus ryšio su pacientu užmezgimas. 

Apie tai, kodėl svarbu matyti žmogų visapusiškai, padėti jam susidraugauti su savo baimėmis ir kokie veiksniai lemia sėkmingą gydymą, dalijasi profesionalios endodontijos srityje besispecializuojanti gydytoja odontologė Austėja Kalkienė, savo darbe besivadovaujanti holistiniu požiūriu į žmogaus sveikatą.

Kodėl Jūsų darbe svarbu ne tik puikiai išmanyti dantų ir burnos ligų diagnostikos bei gydymo principus, bet ir suprasti paciento psichologiją?

Odontologiniame darbe esame labai arti žmogaus. Būdamas gydytojo kėdėje, pacientas priverstas atverti vieną intymiausių kūno vietų – burną. Ir nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kiek neįprastai, kiekvienas, pagalvojęs apie save, gali prisiminti bent akimirkos diskomfortą, kai yra paprašomas parodyti savo burną. O kur dar iš kartos į kartą perduodamas šleifas – baimės, skausmas, nesėkmės, išrauti dantys ir kitos nemalonios patirtys, susijusios su odontologo kėde.

Džiugu, kad šiuolaikinė karta jau nebesusiduria su ta odontologija, apie kurią kalba vyresnieji, tačiau svarbu nepamiršti, kad jauni žmonės augo nuolat girdėdami praeities istorijas. Pirmieji jų vizitai pas odontologą dažnai lydimi frazių: „nebijok“, „neskaudės“, „tau nieko nedarys“, „pakentėsi truputį ir viskas“, „pakentėk, aš kai buvau vaikas, buvo baisiau“. Visa tai nusėda mumyse kaip patirtys, o mūsų psichika – būdama geniali – greitai jas atkapsto mums dar nespėjus jų prisiminti sąmoningai.

Todėl be galo svarbu suprasti, kad žmogaus fizinis kūnas ir emocinis pasaulis – nedalomas vienetas. Net išoriškai stipriausi, sėkmingiausi žmonės gali savyje nešiotis baimių ir to neparodyti. Gydytojo pareiga – nesusidaryti pirminio įspūdžio, o priimti kiekvieną pacientą su supratingumu. Suvokti, kad kai kurios atliekamos procedūros jam gali būti nemalonios, todėl būtinas ne tik profesionalus, bet ir emocinis paruošimas.

Man labai artima vengrų kilmės Kanados endokrinologo, sukūrusio vadinamąją adaptacinio streso teoriją, dr. Hanso Selye mintis: „Kiekvienas stresas palieka randą mūsų organizme, o organizmas, išgyvendamas tai, kasdien tampa senesnis.“ Ji man kasdien primena, kad nenoriu būti pacientui papildomo streso šaltiniu. O H. Selye žodžiai, kad tinkamas požiūris į neigiamą stresą gali paversti jį teigiamu – tai filosofija, kurią stengiuosi perteikti kiekvienam savo pacientui.

Kaip Jūsų taikomas holistinis požiūris į pacientą padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų?

Aš savo pacientuose pirmiausia matau žmones. Žmones, kurie už mano kabineto durų turi savo gyvenimą – pilną kasdienių džiaugsmų, iššūkių, darbų, nuotykių. Ir ta danties keliama problema (jei apskritai tai galima pavadinti problema) neturėtų tapti jų dėmesio centru ar (nepabijosiu šio išsireiškimo), pavogti jų energijos ir trukdyti gyventi visavertį gyvenimą.

Dantų sukeliamas diskomfortas yra nemalonus – jis neleidžia džiaugtis vienu iš kasdienio gyvenimo malonumų – valgymu ir mėgavimusi maistu, o skausmas dažnai trukdo susikaupti, blaško mintis, trukdo atlikti įprastas veiklas. O kur dar papildomas stresas ir nerimas mėginant suderinti vizitą pas gydytoją odontologą. Visa tai sukuria išties nedžiuginantį foną. Todėl mano tikslas – suteikti pacientui saugumo jausmą: parodyti, kad aš galiu padėti išspręsti šią problemą.

Visada stengiuosi padėti pacientui emociškai sugrįžti į jo kasdienybę, nukreipti dėmesį nuo diskomforto, parodyti, kad tai – tik laikina būsena, kurią galima valdyti. Žinoma, kartais gydymas užtrunka, gali būti jautrumo ar skausmo, todėl visada stengiuosi pacientui suprantamai papaiškinti jo situaciją, jei reikia – paskiriu vaistų skausmo kontrolei. Tuo pačiu perduodu pacientui žinutę, kad dabar jis mano rankose ir vienintelis dalykas, ko jo paprašysiu – laikytis rekomendacijų. Nuo pirmos minutės peržengus mano kabineto slenkstį, pacientui sudarau sąlygas grįžti į savo gyvenimą, paliekant danties keliamus rūpesčius man. Pasikartosiu – vienas svarbiausių dalykų, kurių žmogui reikia, yra saugumo jausmas. Ir nesvarbu, apie ką kalbame – tai biologinis poreikis. Jeigu tik galime jį užtikrinti – turime tai padaryti.

Kokius pagrindinius iššūkius kelia sudėtingi endodontiniai atvejai ir kaip pacientas gali prisidėti prie gydymo sėkmės?

Jeigu tai klausimas, kylantis iš paciento perspektyvos, galėčiau apie tai pasakoti daug ir plačiai, tačiau svarbiausias veiksnys, mano nuomone, yra laikas. Endodontinės problemos dažniausiai susijusios su infekcijomis ir uždegimais, kuriems įveikti reikia laiko. Tuo tarpu pacientai dažnai tikisi greito rezultato, galvodami, kad gydymas bus trumpas, o pokyčiai –  pastebimi iš karto. Deja, taip nebūna. Vienas iš pagrindinių iššūkių – tinkamai tai iškomunikuoti pacientui, kad abiems pusėms būtų aišku, ko tikėtis.

Visada sakau: „Mano darbas – sukurti sąlygas Jūsų organizmui gyti. Aš pašalinu infekciją, rizikos veiksnius, bet kūnas gyja pats.“ O tam, kaip ir visur kitur, padeda subalansuotas gyvenimo būdas, poilsis, geras psichologinė būsena. Reikia suprasti, kad mūsų kūnas suserga tada, kai nebegali prisitaikyti prie aplinkos. Mes esame nuolat veikiami įvairiausių dirgiklių – tiek fizinių, tiek emocinių. Iki tam tikros ribos mūsų organizmas geba prisitaikyti, bet kai ši riba peržengiama – susergame.

Tas pats vyksta ir su mūsų dantimis: kai kurių veiksnių poveikis sukelia gilius šaknų kanalų pažeidimus. Mano, kaip gydytojos, pareiga – juos pašalinti. Tačiau tik harmoninga viso organizmo veikla gali padėti atkurti pažeistas kaulo struktūras, suformuoti šaknį vaikų dantyse ar sustabdyti uždegiminius procesus.

Daugelis pacientų bijo endodontinio gydymo. Su kokiomis dažniausiai pasitaikančiomis jų baimėmis tenka susidurti kasdieniniame darbe?

Dažniausios baimės yra trys: skausmas, ilgas gydymas ir dideli finansiniai kaštai. Ir visos jos yra pagrįstos.

Skausmo mitas atėjęs iš senesnių laikų. Šiandien endodontinis gydymas atliekamas taikant vietinę nejautrą, t. y. dantį nuskausminus. Neretai pacientai jau ateina su skaudančiu dantimi, kai kurie uždegimai būna užsitęsę, sudėtingi, sunkiau nuskausminami, tačiau šiais laikais turime visus būtinus būdus skausmą efektyviai suvaldyti. Tiesa, po procedūros pasitaikantis jautrumas – gana dažnas reiškinys, tačiau jį taip pat galime kontroliuoti medikamentais. Dažnai pacientai sako: „Tikėjausi skausmo, bet buvo tik jautrumas.“

Kalbant apie gydymo trukmę, kartais žmonėms sunku suprasti, kodėl procedūra neatliekama per vieną vizitą. Visgi dažnu atveju gydymui prireikia dviejų vizitų, o kartais tarp jų būtina padaryti pertrauką. Visa tai – dėl geriausio rezultato. Tačiau visada apie tai kalbamės, aptariame gydymo planą, paaiškinu, kiek vizitų reikės ir kodėl.

Finansiniai kaštai – dar vienas pacientams nerimą keliantis aspektas. Endodontinis gydymas atliekamas danties šaknies kanaluose, todėl, norint juos pasiekti, reikia pragręžti ertmę danties viduje. Dažnai šie dantys būna jau pažeisti – su senomis plombomis, praradę sandarumą, aptrupėję ar net su karioziniais pažeidimais. Tai reiškia, kad po gydymo dažnai būtinas ir danties atstatymas – vainikėliu, užklotu ar plomba. Tai neatsiejama viso gydymo dalis. Todėl pradžioje visada svarbu ne tik kalbėti apie kanalų gydymo kainą, bet ir aptarti būsimą restauraciją. Atsižvelgdami į pacientų poreikius, stengiamės pasiūlyti įvairias galimybes: gydymą galima skaidyti į etapus, atsiskaityti dalimis. Mums svarbiausia – pašalinti infekciją ir užtikrinti danties ilgaamžiškumą, o finansinius sprendimus visada stengiamės pritaikyti individualiai.

Kokias metodikas taikote, kad padėtumėte pacientui sumažinti stresą ir įtampą prieš procedūrą?

Visi žmonės skirtingi, todėl kiekvienam reikia individualaus priėjimo. Tačiau galiu išskirti keletą dalykų, kuriems skiriu daugiausiai dėmesio: kūno kalba, atitinkami klausimai pacientui, detalus situacijos paaiškinimas ir... paprastas pokalbis apie gyvenimą.

Trumpai tariant – laikas ir dėmesys. Noriu, kad žmogus jaustųsi svarbus. Kad suprastų: jis nėra vienas iš dešimties pacientų tą dieną, o žmogus, kurio buvimą pas mane aš vertinu. Tikiu, kad pagarbus ir šiltas bendravimas bei nuoširdus rūpestis gali reikšmingai sumažinti stresą dar prieš pradedant bet kokias procedūras.

Kaip galima paruošti pacientą psichologiškai, kad vizitas pas gydytoją būtų kuo mažiau bauginantis?

Pirmiausia visada sakau savo pacientams – priimkime realybę. Turime tam tikrą situaciją ir galimus jos sprendimus. Norint pasiekti rezultatą, teks pereiti kelis etapus. Suvokimas ir priėmimas – labai svarbus žingsnis į vidinę ramybę. Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama yra išmintingai pasakęs: „Kas labai svarbu gerai sveikatai? Ramus protas. Jis suteikia vidinės jėgos ir pasitikėjimo.“

Tikiu, kad kiekvieną situaciją galime paversti galimybe – galimybe augti, pasimokyti, pažinti save naujai. Šiuolaikinė kultūra labai domisi asmeniniu augimu, ir tai – viena iš galimybių: pažvelgti į save per iššūkį, kuris kelia stresą. Taip pat skatinu prisiimti atsakomybę už gydymą, neieškoti kaltų, nejausti gėdos dėl susidariusios situacijos. Kai pacientas priima situaciją, atsiranda daugiau ramybės, išnyksta perteklinės, negatyvios mintys.

Dar viena svarbi priemonė – motyvacija. Siūlau pacientui susikurti sau tinkamą apdovanojimo schemą: ką malonaus suteiksite sau po gydymo? Taip pat kviečiu projektuoti būsimą gydymą su pasitikėjimu, tinkamu nusiteikimu, be įtampos. Patariu atsiduoti profesionalų rankoms, pasitikėti jais.

Ir visuomet verta savęs paklausti: ar tai tikrai mano baimė? Galbūt ji atkeliavo iš praeities – per artimųjų pasakojimus, patirtis, kuriomis buvo dalintasi? Kartais jaučiamės taip ne dėl to, ką patiriame dabar, o dėl to, kas atėjo iš anksčiau.

Kodėl svarbu kiekvienam pacientui skirti individualų gydymą ir pritaikyti būtent jam tinkamiausią gydymo planą?

Visi mes esame unikalūs – turime skirtingą genetiką, skirtingus įpročius, gyvenimo būdą, o svarbiausia – mūsų poreikiai ir lūkesčiai taip pat skirtingi. Tai, ką vienas žmogus laiko svarbiausiu dalyku, kitam gali atrodyti visiškai nereikšminga.

Mano darbe komunikacija yra tiek pat svarbi kaip ir profesiniai įgūdžiai. Turiu išsiaiškinti, ko tikisi pacientas, kokie jo lūkesčiai ir galimybės. Tik tuomet galiu pasiūlyti gydymo alternatyvas, išsamiai paaiškinti kiekvieno pasirinkimo privalumus ir trūkumus. Sprendimą priimame kartu.

Kaip ir visur gyvenime – nėra vieno teisingo atsakymo. Mūsų profesinis lankstumas leidžia pasiūlyti kelis skirtingus gydymo kelius, ir tai – nuostabu. Tikiu, kad tik individualiai pritaikytas sprendimas padeda pasiekti geriausių rezultatų.

Kokie veiksniai lemia ilgalaikę endodontinio gydymo sėkmę?

Tai labai plati tema, bet pasistengsiu ją susiaurinti iki svarbiausių aspektų. Mums, kaip gydytojams, svarbiausia – maksimaliai efektyviai atliktas šaknų kanalų gydymas. Sąvokų „kokybiškas / nekokybiškas gydymas“ aš nemėgstu – jos neatspindi biologinių procesų žmogaus organizme. Mūsų tikslas yra kanalus išvalyti, dezinfekuoti ir sandariai užplombuoti, kad ten liktų kuo mažiau bakterijų – tiek, kiek organizmas dar gali pats su jomis susidoroti. Labai svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus šaknų anatomija yra individuali ir sudėtinga, tad vien rentgeno nuotrauka ne visada leidžia tiksliai įvertinti kanalų būklę ar dezinfekcijos sėkmę.

Endodontinį gydymą turėtų vainikuoti sandari ir tinkama restauracija, kurią rekomenduojama tikrinti kasmet – jei atsiranda pralaidumas, bakterijos iš burnos gali vėl patekti į kanalą ir sukelti pakartotinę infekciją. Todėl gydymo kontrolė yra nemažiau svarbi nei pats gydymas. Trumpai tariant, ilgalaikei sėkmei svarbu trys dalykai: gerai atliktas endodontinis gydymas, tinkama restauracija ir reguliarus stebėjimas.

Kaip pacientai gali prisidėti prie dantų šaknų kanalų gydymo efektyvumo ir kokių klaidų turėtų vengti?

Pirmiausia, norėčiau palinkėti, kad endodontinio gydymo niekada neprireiktų. Išvengti jo gali padėti profilaktika: tinkama burnos priežiūra, reguliarūs vizitai pas odontologą, profesionali burnos ertmės higiena ir atsakingas požiūris į savo sveikatą.

Jei gydymo vis dėlto prireikia, labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų – tiek dėl higienos, tiek dėl elgesio tarp vizitų ar po procedūros. Svarbus ir sveikas gyvenimo būdas: tinkama mityba, pakankamas poilsis, streso valdymas, reguliarus fizinis aktyvumas.

Dažna klaida, kurią daro pacientai – per anksti grįžta prie įprasto kramtymo režimo, ypač jei dantis dar nėra galutinai restauruotas. Tokiais atvejais dantį reikia saugoti, o apkrovą didinti palaipsniui. Kita klaida – neužbaigtas gydymo, ypač jei reikalingas ne tik kanalų gydymas, bet ir galutinė danties restauracija. Jei paliekame gydytą dantį be tinkamos apsaugos – restauracijos, užkloto ar vainikėlio – padidėja rizika, kad jis skils ar vėl bus pažeistas.

Trumpai tariant – paciento atsakingumas, kantrybė, savišvieta ir bendradarbiavimas su gydytoju yra lygiavertė gydymo dalis.

Ar tiesa, kad kokybiškai atliktas endodontinis gydymas gali išsaugoti dantį visam gyvenimui?

Kaip jau minėjau anksčiau, sąvoka „kokybiškas“ gydyme nėra tiksliausia, nes ji ne visada atspindi biologinius procesus. Tačiau be abejonės – gydymas, atliktas kvalifikuoto specialisto, turinčio žinių, patirties ir išmanymo, turi daug geresnę prognozę.

Kalbant apie „viso gyvenimo“ sąvoką, svarbu suprasti: pats endodontinis gydymas savaime danties ilgaamžiškumo negarantuoja. Jis pašalina infekciją ir leidžia dantį išsaugoti, bet tam, kad šis dantis tarnautų ilgai, būtina jį tinkamai restauruoti, prižiūrėti, laiku keisti plombas ar vainikėlius, laikytis higienos, sekti periodonto būklę ir teisingai paskirstyti kramtymo krūvį.

Jei visa tai atliekama atsakingai, nėra priežasčių, kodėl toks dantis negalėtų tarnauti visą gyvenimą. Endodontiškai gydyti dantys, ilgaamžiškumo požiūriu, turi tokias pačias galimybes kaip ir negydyti. Vienintelis skirtumas – šiek tiek padidėja šaknies skilimo rizika, bet ji tampa minimalia, jei dantis tinkamai apkrautas, o restauracija atlikta kokybiškai.

Pabrėžiate, kad geriausių gydymo rezultatų galima pasiekti tada, kai pacientas ir gydytojas tampa viena komanda. Kaip tai pasiekti?

Turbūt sutiksite, kad šis principas galioja visoms gyvenimo sritims. Kai tarp žmonių yra pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir atvira komunikacija, rezultatai visuomet geresni.

Jei žiūrime iš paciento perspektyvos, pirmiausia siūlau susirasti specialistą, kuriuo jis gali pasitikėti. Atvykus pas gydytoją reikėtų stengtis neturėti išankstinio nusistatymo. Verčiau užduoti jam konkrečius, aiškius klausimus. Dauguma gydytojų tikrai bus pasiruošę suteikti informaciją, paaiškinti, parodyti ir skirti tiek laiko, kiek reikės įgyti paciento pasitikėjimą.

Didžioji dalis nesusipratimų tarp gydytojo ir paciento kyla iš nesusikalbėjimo arba komunikacijos stokos. Vieni jaučia, kad pacientas nesidomi, kiti – kad gydytojas skuba, atlieka perteklinius ar neaiškius veiksmus. Todėl labai svarbu, kad viena pusė kalbėtų, o kita – išgirstų, suprastų ir priimtų. Atėjus pas gydytoją svarbu neblokuoti informacijos dėl kažkokių savo išankstinių įsitikinimų. Tik tada galėsite išgirsti tai, kas pasakoma, objektyviai įvertinti ir padėti sau pasiekti geriausių rezultatų gydymo procese.

Kaip keičiasi pacientų požiūris į gydymą, kai jiems suteikiama daugiau žinių ir supratimo apie jų būklę?

Tai – viena nuostabiausių mano darbo dalių. Jau vien išgirdusi šį klausimą imu šypsotis. Labai mėgstu tą momentą, kai matau paciento dvejones, nerimą, o po mano paaiškinimo, vizualinės medžiagos parodymo, pacientas tiesiog nušvinta, supratęs, kad viskas labai įdomu ir logiška.

Žmonėms patinka žinoti. Ir tai visiškai natūralu – juk kalbame apie jų kūną, jų sveikatą. Kai suteikiu žinių, kai pacientas supranta, kas vyksta, jis ne tik nusiramina, bet ir aktyviau įsitraukia į gydymo procesą. Kartais net būna taip, kad parodau dantį, kurį reikėtų stebėti, o pacientas sako: „Gal nepalikim, gydytoja, gydykim dabar.“ Tokiais momentais aš matau, kaip keičiasi ne tik požiūris į gydymą, bet ir santykis su pačiu savimi – atsiranda pasitikėjimas, atsakomybė, o svarbiausia – noras pasirūpinti savo sveikata.

Kokie yra svarbiausi paciento įpročiai, turintys įtakos dantų sveikatai po endodontinio gydymo?

Pirmiausia paminėčiau visus įpročius, susijusius su bendra organizmo sveikata. Endodontinio gydymo metu pašaliname infekciją ir sumažiname bakterijų kiekį, bet tolesniam gijimui būtinas aktyvus imuniteto darbas. Kaulinio audinio atsinaujinimas aplink danties šaknis vyksta pamažu, todėl tam reikia gerų sąlygų – tinkamos mitybos, kokybiško miego, mažiau streso, fizinio aktyvumo, subalansuotų papildų vartojimo.

Kalbant konkrečiai apie burnos ertmę – labai svarbu laipsniškai apkrauti dantį kramtymu. Tai reiškia, kad po gydymo reikėtų pereiti nuo minkšto maisto prie kietesnio palaipsniui, kad dantis spėtų prisitaikyti prie krūvio.

Grįžtant prie bendros sveikatos temos, pirmoji į galvą atėjusi mintis – JAV politiko ir mokslininko Bendžamino Franklino žodžiai: „Eikime anksti į lovą, anksti pabuskime – būsime sveiki, protingi ir nieko nepritrūksime.“ Šis principas puikiai tinka ir dantų sveikatai – mūsų kasdieniai įpročiai turi tiesioginę įtaką gijimo eigai ir ilgalaikiams rezultatams.

Ką patartumėte žmonėms, kurie vis dar atidėlioja apsilankymą pas endodontologą dėl baimės ar blogų ankstesnių patirčių?

Svarbiausias patarimas – suraskite žmogų, kuriuo pasitikite. Gydymas – tai ne tik techninis darbas burnos ertmėje. Tai, visų pirma, žmogaus ryšys su žmogumi.

Jeigu jaučiate baimę ar turite skaudžių patirčių iš praeities, tai visiškai natūralu. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šios patirtys kartosis – šiandienos odontologija yra labai pasikeitusi. Gydymas gali būti visai kitoks, jei jūsų gydytojas moka išgirsti, suprasti ir priimti.

Kaip yra pasakęs žymus Kanados psichiatras Gaboras Maté, tikrasis gydymas vyksta ne tik fiziniu, bet ir emociniu, psichologiniu bei dvasiniu lygmeniu. Mano tikslas – būti tokio gydymo dalimi ir padėti žmogui ne tik išgydyti dantį, bet ir atgauti pasitikėjimą: gydytoju, procesu, o svarbiausia – savimi.