Prisijunkite
Gyventi ilgai skamba viliojančiai, tiesa? Bet dar svarbiau – gyventi gerai. Ne tik laukti pensijos, bet kiekvieną rytą atsibusti su jėga, su aiškia galva ir be dejuojančių sąnarių. Šiandien viskas, kas susiję su vadinamuoju „longevity“, tapo tarsi naujoji religija – maitinamės pagal laikrodį, matuojame žingsnius, miegą, net nuotaiką. Ir viskas dėl vieno tikslo – būti sveikiems ilgiau.
Kasmet atsiranda vis naujų tyrimų, papildų, sveikatos guru ir „nesenstančių“ Instagram profilių, kurie žada „ilgą gyvenimą be vaistų ir ligų“. Ar tai realu? O gal tik dar viena vartotojiška iliuzija, gražiai supakuota į žurnalų viršelius ir socialinių tinklų žinutes? Atsakymas slypi ne vien moksle ar genetikoje – jis ir tavo lėkštėje, ir tarp tavo ryšių su artimaisiais, ir tavo galvoje.
Tad jeigu nori suprasti, kodėl „longevity“ tema tapo tokia populiari, kokie mitai ją supa, ir ką iš tikrųjų siūlo mokslas – skaityk toliau. Patikėk, tai ne tik apie papildus ar genų terapijas. Tai apie gyvenimą, kurio vertė matuojama ne vien metais, o tuo, kaip tu jauti kiekvieną dieną.
Pastaraisiais metais ilgaamžiškumo tema tapo ypač madinga. Kodėl?
„Žmonės nebenori tiesiog ilgai gyventi – jie nori jaustis energingi, sveiki ir pilni jėgų iki pat senatvės. Tai nėra tik mada, tai – ateities medicina“, – teigia ilgaamžiškumą tyrinėjantis gydytojas.
Kadangi „longevity“ tapo tokia populiari tema, atsirado daugybė mitų. Aptarkime dažniausius.
Deja, tokios piliulės nėra. Nors mokslininkai tiria įvairius papildus, tokius kaip resveratrolis ar metforminas, nė vienas jų nėra oficialiai patvirtintas kaip garantuotas gyvenimo trukmės pratęsimo būdas.
Sveikas gyvenimo būdas tikrai padeda, tačiau ilgaamžiškumui įtakos turi ir genetika, stresas, miegas bei socialiniai ryšiai.
Mokslininkai jau dabar atranda būdų, kaip sulėtinti senėjimą. Pavyzdžiui, tam tikri genų terapijos metodai laboratorijose leidžia pailginti pelių gyvenimo trukmę net 30 proc..
Nors augalinė mityba gali sumažinti kai kurių ligų riziką, ilgaamžiškiausi žmonės pasaulyje valgo įvairų, bet subalansuotą maistą. Pavyzdžiui, Okinavos salos gyventojai valgo ne tik daržoves, bet ir žuvį, jūros gėrybes bei fermentuotus produktus.
Nors stebuklingų būdų prailginti gyvenimą nėra, mokslas jau išskyrė kelis patikrintus metodus.
Tyrimai rodo, kad protarpinis badavimas gali sumažinti uždegimą, pagerinti metabolizmą ir net sulėtinti senėjimo procesus.
Aktyvus gyvenimo būdas mažina širdies ligų riziką, stiprina kaulus ir padeda išlaikyti raumenų masę. Net ir paprastas pasivaikščiojimas kasdien gali pridėti keletą metų prie gyvenimo trukmės.
Trumpesnis nei 6 valandų miegas siejamas su didesne širdies ligų, Alzheimerio ir netgi ankstyvos mirties rizika.
Vienas įdomiausių faktų apie ilgaamžiškumą – žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius, gyvena ilgiau. Draugai ir šeima padeda sumažinti stresą ir stiprina emocinę sveikatą.
Meditacija, kvėpavimo pratimai, laikas gamtoje – visa tai padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris tiesiogiai susijęs su senėjimu.
Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip pailginti žmogaus gyvenimą. Kai kurios ateities technologijos skamba kaip iš fantastinių filmų:
„Ateityje mes ne tik gyvensime ilgiau, bet ir turėsime galimybę atjauninti savo kūną. Tai ne mokslinė fantastika, o realūs tyrimai, kurie jau vyksta šiandien“, – teigia gydytojas.
Ilgaamžiškumas – tai ne tik mados tendencija, bet ir mokslo kryptis, kuri gali pakeisti mūsų gyvenimą. Tačiau svarbiausia – ne tik ilgas, bet ir kokybiškas gyvenimas. Juk kam verta gyventi 100 metų, jei tie metai bus kupini ligų ir problemų? Tad kol kas geriausias ilgaamžiškumo receptas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir laimingi santykiai.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti