Kepenys nebeatlaiko sveikų įpročių: net ir nevartodami alkoholio, tūkstančiai patenka į ligonines dėl šių papildų

Šis pokytis atkreipia medikų dėmesį dėl staigaus kepenų transplantacijų augimo. Kepenų būklė blogėja net ir tiems, kurie vengia alkoholio, vaistų pertekliaus ar sunkaus maisto. Pasirodo, kad jų sveikatą griauna produktai iš sveiko gyvenimo kampelio – tokie kaip žaliosios arbatos ekstraktas, ciberžolė ar adaptogenai.

Tyrimas, kuriame apžvelgta didelė pacientų bazė, rodo, kad net ir populiarūs ingredientai gali pakenkti, ypač jei vartojami kasdien. Papildų vartojimas tapo įprasta rutina, bet retai susimąstoma apie tai, ką jie daro kepenims – vienam svarbiausių žmogaus organų.

Kas kaltas – papildas ar dozė?

Dažnai girdima, kad natūralūs produktai negali pakenkti. Tačiau tyrimų rezultatai rodo visai ką kita. Kepenų pažeidimai buvo siejami su tokiais papildais kaip žaliosios arbatos ekstraktas, kuris neretai pasirodo riebalų degintojų ar imuninės sistemos stiprintojų sudėtyje. 

Nors mažos dozės nesukelia problemų, reguliarus vartojimas ilgesnį laiką gali baigtis ligoninės palata. Tarp rizikingų medžiagų atsidūrė ir kurkuminas (dažnai naudojamas priešuždegiminiuose mišiniuose), ashwagandha – vadinamasis nervų sistemos balansuotojas.

Taip pat anaboliniai steroidai, kurie vartojami raumenų masei didinti. Pastarieji, nors ir retesni, sukelia itin greitus ir sunkiai atitaisomus kepenų funkcijos pakitimus.

Papildų rinka – viena iš mažiausiai kontroliuojamų

Papildų gamyba skiriasi nuo farmacinių vaistų tiek kontrolių apimtimi, tiek tikrinimo griežtumu. Šiuolaikinė rinka praktiškai neturi privalomos išankstinės patikros. Tai reiškia, kad daugelis produktų gali patekti į prekybą be aiškaus įrodymo, kad jie saugūs ilgalaikiam vartojimui.

Tai ypač svarbu, kai kalbama apie produktus su daugybe sudėtinių dalių – skirtingų augalų ekstraktų, dažnai importuotų iš skirtingų pasaulio regionų. Net jei vienas komponentas būtų nekenksmingas atskirai, sumaišius kelis jų į vieną kapsulę, organizmo reakcija tampa nenuspėjama.

Kaip tai susiję su Lietuva?

Nors tyrimas atliktas Jungtinėse Valstijose, situacija Lietuvoje panaši. Papildų vartojimas čia taip pat sparčiai auga, o ypač tarp sveika gyvensena besidominčių asmenų. Tačiau bendras medicininis išsilavinimas apie papildus išlieka paviršutiniškas. 

Ne kiekvienas žino, kad natūralu nereiškia saugu, o žolelių sąveika su organizmu gali būti stipresnė nei kai kurių vaistų. Lietuvoje vaistų saugumas vertinamas daug griežčiau nei papildų. Todėl net populiarios prekės vaistinėse nebūtinai turi aiškiai įrodytą poveikį ar saugumo profilį. 

Tai sukuria paradoksą – žmonės dažnai bijo gydytojo paskirto vaisto, bet drąsiai vartoja po 4 ar 5 papildus per dieną, nežinodami, kaip tai veikia jų kepenis.

Ką svarbu žinoti apie prevenciją?

Norint išvengti kepenų pažeidimų, svarbiausia yra saikas ir konsultacijos. Gydytojai rekomenduoja atsakingai vertinti kiekvieną produktą, ypač jei jis vartojamas ilgą laiką ar kartu su vaistais. 

Periodiniai kraujo tyrimai, ypač kepenų fermentų, gali padėti laiku aptikti problemas. Ir, žinoma, reikia prisiminti, kad net labiausiai išreklamuotas papildas nėra nei stebuklas, nei būtinybė.