Medikai įspėja, kad ši liga gali pakirsti ir jaunimą: klaida gydant sąnarius gali baigtis negrįžtamais pažeidimais

Šios ligos gali būti labai įvairios. Vienos lokalizuotos, kitos išplitusios, vienos skausmingos, kitos ilgai nepastebimos, bet dauguma pasižymi bendrais bruožais, tokiais kaip sąnarių sustingimu, skausmu ir judėjimo ribojimu. 

Pacientai, kuriems šie simptomai tapo kasdienybe, ieško būdų palengvinti būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nors magiškos tabletės dar nėra, medicina siūlo nemažai sprendimų.

Kas iš tiesų yra reumatas?

Reumatinės ligos dažniausiai turi autoimuninį pagrindą – tai reiškia, kad žmogaus imuninė sistema klaidingai pradeda atakuoti savo paties audinius. Populiari, bet klaidinga nuomonė teigia, kad reumatas – tik vyresnio amžiaus žmonių liga. 

Deja, tai netiesa. Teigiama, kad reumatiniai susirgimai gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, net vaikus.

Kaip atpažinti reumatinę ligą?

Reumatiniai susirgimai neateina staiga – jie tyliai įsėlina į kasdienybę. Tarp pagrindinių požymių: lėtinis sąnarių uždegimas, ilgai trunkantis rytinis sustingimas, patinimas, skausmas, dažnas nuovargis, kartais net karščiavimas. 

Sunkesniais atvejais pastebimi odos bėrimai, padidėję limfmazgiai ar net plaukų slinkimas.

Kaip gydomos reumatinės ligos?

Šiuo metu nėra vaisto, kuris galutinai išgydytų reumatą, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo individualiai pritaikytus gydymo planus, leidžiančius kontroliuoti simptomus ir stabdyti ligos progresavimą. 

Paprastai gydymą skiria reumatologas ar patyręs vidaus ligų gydytojas, remdamasis paciento istorija ir tyrimų duomenimis.

Dažniausiai pradedama nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas ar diklofenakas. Jie padeda sumažinti skausmą ir uždegimą, bet dėl galimų pašalinių poveikių turi būti vartojami atsakingai. 

Jei simptomai stipresni ar ilgai neslopsta, gydytojai skiria ligą modifikuojančius vaistus – metotreksatą, leflunomidą ar sulfasalaziną. Šie preparatai veikia ne tik simptomus, bet ir ligos priežastį, slopindami perdėtą imuninės sistemos veiklą.

Kortikosteroidai yra dar viena svarbi gydymo grupė, veikianti greitai ir efektyviai. Jie dažniausiai naudojami trumpalaikiam uždegimo ir skausmo valdymui paūmėjimo laikotarpiais. Tačiau dėl šalutinių poveikių, osteoporozė, hipertenzija, cukrinis diabetas, ilgalaikis vartojimas nėra rekomenduojamas.

Gydymo pažanga - biologinė terapija

Šiuolaikinės medicinos pažiba – biologiniai vaistai. Jie neslopina imuninės sistemos „plačiai“, kaip įprasti imunosupresantai, o veikia konkrečius uždegimo sukėlėjus, pavyzdžiui, interleukiną 6 ar TNF-α. 

Deja, biologinė terapija yra labai brangi, todėl Lietuvoje šie vaistai prieinami tik tiems, kurie patenka į specialius gydymo programas.

Judėjimas – esminė pagalba šalia vaistų

Reumatinė liga dažnai klaidingai siejama su judėjimo vengimu, tačiau iš tikrųjų tinkamas fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sąnarių lankstumą ir stiprina raumenis. 

Todėl greta vaistų svarbi fizinė terapija, švelnūs pratimai, šilumos ir šalčio terapija, masažai ar net elektroterapija. Kai kuriais atvejais taikoma plazmaferezė – kraujo plazmos valymas nuo uždegiminių medžiagų.

Gydymo dalis – gyvenimo būdo pokyčiai

Keletas gyvenimo būdo sprendimų taip pat padeda kovoti su reumatinėmis ligomis: svorio mažinimas, subalansuota mityba, turtinga Omega-3 riebalų rūgštimis, antioksidantais. 

Kai kurie pacientai renkasi papildus su gliukozaminu ar chondroitinu, nors jų veiksmingumas nėra vienareikšmiškai įrodytas, jie kai kuriems suteikia palengvėjimą.

Svarbiausia yra visada derinti gydymą su specialistais ir niekada neatsisakyti pagrindinės terapijos dėl abejotinų alternatyvų. Reumatas nėra nuosprendis, jei tik jam skiriamas dėmesys laiku ir atsakingai.