Miegas, kuris gali pavogti šešerius metus nuo smegenų senėjimo: ar verta snausti per pietus?

Tiesa, mokslininkai seniai bandė išsiaiškinti, ar snaudimas dieną yra tik laikinas energijos šaltinis, ar kažkas daugiau. Ilgą laiką šis įprotis buvo tarsi pilkojoje zonoje: nei draudžiamas, nei rekomenduojamas, bet dažnai matomas su pašaipa. Tačiau dabar šviesa krypsta į visai kitą pusę. Pasirodo, net ir trumpos poilsio atkarpos gali turėti ryšį su mūsų smegenų sveikata.

O kas, jeigu toks, atrodytų, paprastas veiksmas kaip snaudimas gali padėti smegenims išlikti jaunesnėms net iki šešerių metų? Tai klausimas, kuris skamba per gerai, kad būtų tiesa, bet naujausi tyrimai rodo, jog tokia prielaida visai ne iš piršto laužta.

Kodėl miegas dieną domina mokslininkus?

Tyrėjų komandos iš kelių pasaulio universitetų nusprendė pažiūrėti į snaudimą giliau nei bet kada anksčiau. Jų tikslas buvo ištirti ne tik tai, kaip jaučiamės po dienos miego, bet ir ar šis įprotis gali turėti ilgalaikį neurologinį poveikį. Jie susitelkė į genetinius ryšius, ar egzistuoja paveldėtas polinkis snausti, ir kaip tai susiję su smegenų struktūra.

Tyrimas rėmėsi milžiniška 378 tūkstančių žmonių duomenų baze. Analizuoti genetiniai bruožai, susiję su įpročiu snausti, ir palyginti su dalyvių smegenų tūriu bei pažintinės veiklos rodikliais. Tai buvo bandymas išsiaiškinti, ar tie, kurie genetiškai linkę prigulti, iš tiesų turi kokį nors pranašumą smegenų senėjimo kovoje.

Naudotas metodas vadinamas Mendelio  atsitiktine atranka – tai mokslinis būdas atskirti priežastį nuo pasekmės, kai kalbame apie genetiką. Jis leidžia įvertinti, ar tam tikras įprotis, paveldėtas ar išsiugdytas, iš tikrųjų veikia organizmą, o ne tiesiog sutampa su kitais veiksniais.

Smegenų tūris ir metų skirtumas

Rezultatai nebuvo sensacingi, bet verti dėmesio. Paaiškėjo, kad žmonės, turintys genetinį polinkį snausti, pasižymėjo šiek tiek didesniu bendru smegenų tūriu. Skirtumas ne milžiniškas, apie 15 kubinių centimetrų. Bet, mokslininkų teigimu, tai galėtų atitikti maždaug nuo dvejų iki šešerių metų skirtumą smegenų senėjime.

Svarbu tai, kad smegenų tūrio mažėjimas dažnai siejamas su neurodegeneraciniais procesais. Tad net ir nedidelis tūrio išsaugojimas gali turėti ilgalaikę reikšmę. Tai reiškia, kad trumpas poilsis dieną gali būti ne tik malonus, bet ir sveikas.

Tačiau reikia pripažinti: kiti tyrimo rodikliai nedavė tokios stiprios naudos. Nenustatyta ryšio tarp snaudimo polinkio ir geresnio regimosios atminties ar reakcijos laiko. Kitaip tariant, smegenys gal ir šiek tiek jaunesnės, bet tai ne visada reiškia greitesnį mąstymą ar aštresnę logiką.

Kultūriniai skirtumai ir prieštaringi tyrimai

Snaudimas tikrai nėra išradimas, daugelyje kultūrų tai tiesiog dalis kasdienybės. Pietų Europos šalyse siesta yra beveik institucija. Rytų Azijoje pietų miegas visiškai norma. Tačiau Vakarų visuomenėse, ypač šiaurėje, į snaudimą vis dar žiūrima skeptiškai. Jis dažnai suvokiamas kaip tinginystė, lėtumas ar net silpnumas.

Štai kodėl šis tyrimas sulaukė tiek dėmesio – jis griauna ilgai egzistavusį mitą. Vis dėlto svarbu nepamiršti: kai kurie kiti moksliniai darbai parodė, kad dažnas snaudimas gali būti susijęs ir su padidėjusia rizika tam tikroms ligoms. Vadinasi, poveikis gali priklausyti nuo įvairių faktorių: amžiaus, gyvenimo būdo, bendrai patiriamo streso ar net paros ritmo.

O kaip su priežastimi?

Dalis mokslininkų teigia, kad šis tyrimas vis dar neatsako į esminį klausimą: ar snaudimas iš tikrųjų padeda smegenims, ar tiesiog žmonės, turintys sveikesnes smegenis, labiau linkę snausti? Kadangi tyrime buvo analizuojami genetiniai žymenys, o ne realūs miego įpročiai, tai vis dar išlieka diskusijų lauku.

Be to, patys miego tipai labai skiriasi. Vienas dalykas yta trumpas, kokybiškas gilus miegas dieną. Kitas – padrikas užsnūdimas žiūrint televizorių. Tyrimas neapibrėžė, kaip tiksliai žmonės snaudė, kiek truko miegas, ar jis buvo planuotas. Tokie niuansai gali turėti didžiulę reikšmę vertinant rezultatus.

Ar verta snausti dėl savo smegenų?

Šis tyrimas nereiškia, kad visi turėtume pradėti miegoti per pietus. Bet jis suteikia pagrindą permąstyti snaudimo vaidmenį mūsų gyvenime. Tai nėra tik pasiteisinimas pavargusiems, tai gali būti mažas, bet svarbus žingsnis į ilgalaikę smegenų sveikatą.

Tiesa, mokslas dar negali pateikti galutinio atsakymo. Ir tai – gerai. Nes tai reiškia, kad tyrimai vyksta, kad domimasi, kad gilinama. Viena aišku – miegas yra svarbus. O jei trumpas dienos snaudulys padeda ne tik kūnui, bet ir smegenims, verta nustoti jo gėdytis.