Prisijunkite
Daugelis žmonių vis dar žiūri į autizmą kaip į paslaptį. Tai sudėtingas neurologinis reiškinys, kuriam būdingi įvairūs simptomai: nuo socialinio bendravimo sunkumų iki kartotinio elgesio. Ir nors autizmo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios, nauji tyrimai atskleidžia netikėtus biologinius takus, kuriais šis sutrikimas gali vystytis.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai: nematomai mūsų organizmo bendruomenei, kuri daro įtaką nuotaikai, imunitetui ir net psichikai. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad tai, kas vyksta motinos žarnyne nėštumo metu, gali turėti daug didesnį poveikį kūdikio smegenų raidai nei manyta anksčiau.
Viename iš svarbiausių tyrimų, paskelbtų moksliniame žurnale „The Journal of Immunology“, iškelta prielaida, kad tam tikros žarnyno bakterijos, veikdamos per imuninės sistemos signalus, gali turėti įtakos autizmo išsivystymui. Ir čia viskas sukasi apie vieną specifinę molekulę.
Viena molekulė – daugybė pasekmių
Šio tyrimo centre yra imuninės sistemos išskiriama molekulė, vadinama IL-17a. Ji žinoma kaip uždegimo signalas, kuris padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Tačiau atrodo, kad per didelis jos kiekis nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi.
Ankstesni tyrimai jau parodė, kad IL-17a dalyvauja sergant išsėtine skleroze, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Dabar ji siejama ir su autizmo spektru. Pelėms atlikti bandymai parodė, kad tam tikros žarnyno bakterijos motinos organizme suaktyvina šios molekulės gamybą. Tai gali sukelti ilgalaikius pokyčius vaisiaus smegenyse.
Eksperimentai su pelėmis parodė stulbinančius rezultatus
Tyrimo metu buvo stebimos dvi pelių grupės: viena turėjo mikrobiotą, kuri skatino stipresnį uždegiminį atsaką, o kita – neutralesnę žarnyno aplinką. Įsikišus tyrėjams ir laikinai slopinant IL-17a veiklą, abiejų grupių jaunikliai augo be elgesio sutrikimų. Tačiau vėliau, kai reguliacija buvo nutraukta, pirmosios grupės pelėms pasireiškė pasikartojantis, į autizmą panašus elgesys.
Dar vienas bandymas sustiprino išvadas: kai uždegiminės bakterijos iš pirmosios grupės buvo perkeltos į antrosios grupės pelių žarnyną, šios taip pat pradėjo rodyti autizmo spektro bruožus. Tai parodė, kad ne genetika, o mikrobiomos poveikis ir imuninės reakcijos gali būti lemiami veiksniai.
Motinos mikrobiota – svarbiau nei manyta
Šis atradimas iškelia klausimą: kiek svarbus nėščios moters žarnynas vaiko neurologinei raidai? Tyrėjai tvirtina, kad mikrobioma gali formuoti ne tik vaiko imunitetą, bet ir reakciją į stresą, traumas ar net infekcijas vėlesniame gyvenime.
Ir nors šiuo metu kalbama apie tyrimus su gyvūnais, potencialas pritaikyti šias žinias žmonėms yra labai realus. „Vis daugiau įrodymų rodo, kad mikrobiotos pokyčiai nėštumo metu nėra tik moters reikalas, tai tiesiogiai liečia vaisiaus smegenų vystymąsi“, – sako neuromokslininkas Aurimas.
Ar galima paveikti šį procesą?
Tyrėjai svarsto, ar būtų įmanoma prevenciškai paveikti mikrobiotą nėštumo metu, pavyzdžiui, per mitybą, probiotikus ar mikrobiomos transplantacijas. Tačiau kartu įspėjama: manipuliavimas imunine sistema šiuo jautriu laikotarpiu gali būti rizikingas. Organizmas natūraliai balansuoja tarp priėmimo ir atmetimo, juk nėštumo metu moteris nešioja genetiškai svetimą organizmą.
Todėl, kol kalbama apie molekulių blokavimą ar kitus intervencinius metodus, tyrėjai ragina veikti atsargiai. Jie taip pat pabrėžia, kad IL-17a – tik viena dalis sudėtingo biologinio tinklo, kuris tik pradėtas tyrinėti.
Tai tik pradžia, bet tai, ką rodo pirmieji rezultatai, verčia permąstyti požiūrį į nėštumo laikotarpio svarbą. Žarnynas, kuris atrodė nutolęs nuo smegenų, gali būti vienas iš pagrindinių faktorių, formuojančių būsimo žmogaus raidą.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti