Prisijunkite
Daug žmonių į skausmą žiūri kaip į neišvengiamą savo kasdienybės dalį. Nesvarbu, ar tai būtų įsisenėjęs nugaros tempimas, sąnarių maudimas ar chroniški galvos skausmai – skausmas ne tik trikdo fizinį komfortą, bet ir veikia emocinę pusiausvyrą, nuotaiką, miegą bei net santykius.
Dėl to vis dažniau ieškoma alternatyvių būdų, kurie galėtų papildyti arba net pakeisti įprastą medikamentinį gydymą. Vienas iš pastaruoju metu vis plačiau aptarinėjamų būdų – meditacija.
Tai praktika, kuri ilgą laiką buvo siejama su dvasiniu atsiribojimu, tačiau šiandien ji vis dažniau įtraukiama į sveikatos priežiūros rekomendacijas kaip reali pagalba žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo.
Mokslas pradeda atsakyti į klausimus, ar tikrai meditacija gali turėti įtakos fiziologiniams pojūčiams. Nors skeptikų netrūksta, vis daugiau tyrimų rodo, kad meditacija ne tik padeda nusiraminti ar geriau užmigti, bet iš tiesų gali keisti žmogaus smegenų reakciją į skausmą.
Ir tai ne teorija, tai matuojama realių žmonių patirtyse, MRT vaizduose ir gyvenimo kokybės pokyčiuose.
Kaip veikia skausmas mūsų kūne
Skausmas nėra vien tik kūno signalas, kad kažkas negerai. Jį valdo sudėtingas nervų sistemos tinklas, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka smegenims. Būtent smegenys priima sprendimą, kaip stipriai ir kaip ilgai mes jaučiame skausmą.
Įdomu tai, kad skausmo stiprumas ne visada atitinka faktinį pažeidimą, kartais net maži dirgikliai gali sukelti didžiulį diskomfortą, jei smegenys yra įsitempusios, pavargusios ar jautrios.
Lėtinis skausmas dažnai tampa įsitvirtinusia būsena, kai net po to, kai pirminė priežastis praeina, nervų sistema toliau siunčia skausmo signalus. Tai galima būtų palyginti su klaidingu aliarmu, tarsi dūmų detektorius pradėtų veikti be jokio gaisro.
Šioje situacijoje įprastos priemonės, vaistai, ne visada duoda laukiamo efekto. Čia ir atsiranda vieta meditacijai.
Ką sako mokslas apie meditacijos poveikį skausmui?
Tyrimai rodo, kad reguliari meditacijos praktika gali sumažinti smegenų aktyvumą tose srityse, kurios atsakingos už skausmo suvokimą ir emocinį atsaką į jį.
Vienas žinomiausių JAV atliktų tyrimų parodė, kad žmonės, kurie keturias dienas praktikavo sąmoningumo meditaciją po 20 minučių per dieną, jau jautė reikšmingą skausmo intensyvumo sumažėjimą, net iki 40 proc.
Taip pat pastebėta, kad medituojant sumažėja uždegiminiai žymenys kraujyje, pagerėja miego kokybė ir sumažėja nerimo lygis, o visa tai yra glaudžiai susiję su skausmo patyrimu. Kitaip tariant, meditacija veikia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai, tai įrankis, galintis perprogramuoti smegenų reakciją į diskomfortą.
Meditacija – ne greitas sprendimas, o procesas
Svarbu suprasti, kad meditacija nėra magiškas „išjungimo mygtukas“ skausmui. Tai praktika, kuri reikalauja laiko, pastovumo ir atvirumo. Poveikis nėra momentinis, bet ilgainiui, kai meditacija tampa nuolatiniu įpročiu, žmonės pastebi, kad ne tik skausmo pojūtis mažėja, bet ir jų požiūris į skausmą keičiasi.
Jie jaučiasi nebe tokie bejėgiai, atsiranda daugiau vidinės ramybės. Be to, meditacija moko priimti pojūčius, ne kovoti su jais, o išbūti. Toks požiūris padeda mažinti įtampą kūne, kuri dažnai sustiprina skausmą.
Pavyzdžiui, žmonės, kenčiantys nuo migrenos ar nugaros skausmų, dažnai net nesąmoningai įtempia pečius, kaklą ar veido raumenis, o tai tik pablogina situaciją. Meditacija padeda pastebėti šias įtampas ir jas švelniai paleisti.
Kaip pradėti – net jei neturi patirties?
Pradėti galima paprastai, nebūtina iš karto sėdėti valandą ant pagalvės lotoso poza. Užtenka penkių minučių per dieną – tylos, kvėpavimo stebėjimo ar naudojimosi meditacijos programėle. Svarbiausia yra reguliarumas.
Galima pasitelkti ir specialias meditacijas, skirtas būtent skausmui valdyti. Tokių daug, tiek nemokamų, tiek profesionaliai įrašytų garso takelių, skirtų skirtingiems kūno pojūčiams ar ligoms.
Svarbu tikėti procesu ir neduoti sau per daug spaudimo. Kaip ir bet kuris kitas įgūdis, meditacija įgauna poveikį per laiką. Kuo dažniau praktikuosi, tuo aiškesnis bus efektas.
Ar išties verta?
Meditacija nėra panacėja, bet ji gali būti stiprus sąjungininkas kovoje su fiziniu skausmu. Ji nepakeis operacijų, vaistų ar medicininės priežiūros, tačiau gali padėti sumažinti skausmo intensyvumą, padidinti toleranciją diskomfortui ir pagerinti bendrą emocinę savijautą.
Svarbiausia, kad ji grąžina žmogui bent dalį kontrolės jausmo, kuris dažnai prarandamas, kai gyvenimą pradeda diktuoti skausmas.
Jei kovoji su skausmu, galbūt laikas ne tik ieškoti, kas tave gydo iš išorės, bet ir įsiklausyti į tai, kas gali padėti iš vidaus.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti