Šiandien minima pasaulinė autizmo supratimo diena: vis dar egzistuoja daugybė mitų apie šią neurologinę būklę

Todėl daugelis žmonių neteisingai supranta, su kokiais iššūkiais ir unikaliomis stiprybėmis susiduria autistiški asmenys. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) nėra liga, kurią reikia gydyti – tai skirtingas būdas suvokti ir patirti pasaulį. 

Vis daugiau tyrimų rodo, kad tinkama aplinka, supratimas ir palaikymas padeda autistiškiems žmonėms pasiekti aukštus rezultatus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Bet pirmiausia svarbu atsikratyti klaidingų įsitikinimų ir išmokti atskirti mitus nuo faktų.

Mitas: Autizmas yra reta diagnozė

Iš tiesų autizmo spektro sutrikimas yra gana dažnas reiškinys. Remiantis naujausiais tyrimais, pasaulyje apie 1 iš 100 vaikų turi autizmo bruožų. Lietuvoje taip pat pastebima didėjanti diagnozių tendencija, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad autizmo atvejų daugėja – tiesiog medicina tampa geriau pasirengusi atpažinti šią būklę.

Mitas: Autistiški žmonės nejaučia emocijų

Tai vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų. Autistiški žmonės jaučia emocijas, tačiau gali jas reikšti kitaip nei neurotipiniai asmenys. Jų emocinė raiška gali būti neįprasta, tačiau tai nereiškia, kad jie nejaučia džiaugsmo, liūdesio ar meilės. Svarbu suvokti, kad empatija gali būti išreiškiama įvairiais būdais, o ne tik įprastomis veido išraiškomis ar kūno kalba.

Mitas: Autizmas kyla dėl tėvų klaidų auklėjant

Ilgą laiką buvo tikima, kad autizmas atsiranda dėl šaltų, emociškai atsiribojusių tėvų. Tai visiškai netiesa. Autizmas yra neurologinė būklė, kurią lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, o ne tėvų elgesys ar auklėjimo metodai. Šis mitas ne tik klaidina, bet ir be reikalo kaltina tėvus, kurie dažnai deda milžiniškas pastangas, kad jų vaikai gautų tinkamą pagalbą.

Mitas: Visi autistiški žmonės turi ypatingų gebėjimų

Filmai ir populiarioji kultūra dažnai rodo autistiškus asmenis kaip genijus su išskirtiniais matematikos, muzikos ar atminties įgūdžiais. Nors kai kurie autistiški žmonės tikrai turi išskirtinių talentų, dauguma jų yra tokie pat įvairūs kaip ir neurotipiniai žmonės. Svarbu suprasti, kad kiekvienas autistiškas asmuo turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kurios nebūtinai atitinka populiarius stereotipus.

Faktas: Ankstyva intervencija gali pagerinti gyvenimo kokybę

Nors autizmas nėra išgydomas, ankstyva pagalba – terapija, specialus ugdymas, socialinių įgūdžių mokymai – gali padėti vaikams geriau prisitaikyti prie gyvenimo ir realizuoti savo potencialą. Laiku suteikta pagalba dažnai sumažina su autizmu susijusius iššūkius ir padeda autistiškiems žmonėms tapti savarankiškesniems.

Faktas: Autizmas turi labai platų spektrą

Autizmo spektro sutrikimas nėra vienoda diagnozė – vieni žmonės gali gyventi gana savarankiškai, kitiems reikia daugiau pagalbos kasdienėje veikloje. Dėl to labai svarbu suprasti, kad „tipiško“ autistiško žmogaus nėra. Kai kurie gali būti itin jautrūs garsams ar prisilietimams, kiti gali turėti sunkumų suprantant socialinius signalus, tačiau kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali.

Faktas: Autistiški žmonės gali sukurti šeimas, turėti darbus ir būti visuomenės dalimi

Daugelis autistiškų žmonių sėkmingai įsidarbina, kuria šeimas ir aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Nors kai kuriems gali prireikti papildomos pagalbos ar prisitaikymo darbo vietoje, tinkama aplinka ir palaikymas leidžia jiems pasiekti savo tikslus.

Kaip galime padėti geriau suprasti autizmą?

• Būkime atviri ir empatiški. Jei pažįstate autistišką žmogų, stenkitės suprasti jo unikalius poreikius ir palaikyti jį.
• Skleiskime teisingą informaciją. Dalinkimės patikima informacija apie autizmą ir griaukime mitus.
• Remkime įtraukią visuomenę. Palaikykime iniciatyvas, kurios siekia geresnės autistiškų žmonių integracijos į visuomenę.

Pasaulinė autizmo supratimo diena yra puiki proga sustoti ir susimąstyti, kaip galime padėti autistiškiems žmonėms jaustis priimtiems. Svarbiausia – atmesti stereotipus, išmokti klausytis ir suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo unikalų pasaulio matymą.