Šis fermentinis gėrimas užkariavo visa pasaulį: kol kombuča karaliauja, gira tyliai laukia savojo šanso

Tačiau vis labiau girdisi ir kita nuomonė – gal vietoj atvežtinio gėrimo geriau prisiminti savą girą? Gira Lietuvoje turi gilias šaknis. Tai ne tik troškulį malšinantis gėrimas, bet ir dalis mūsų kulinarinio paveldo. Tradicinė duonos gira gaminama iš ruginės duonos, vandens, cukraus ar medaus, ir kartais pagardinama razinomis. Jos skonis švelniai rūgštus, kiek salstelėjęs, ir maloniai gaivinantis. 

Svarbiausia – ją galima pasigaminti namuose iš visai paprastų ingredientų. Nauda organizmui yra viena iš priežasčių, kodėl gira vertinama vis labiau. Kaip ir kombuča, gira yra fermentuotas produktas, todėl joje natūraliai atsiranda gerųjų bakterijų. Šios bakterijos gali padėti virškinimui, stiprinti žarnyno mikroflorą. Be to, tradicinė gira – tai ne cheminė limonado alternatyva, bet tikras produktas be konservantų ir dirbtinių priedų.

Skirtumai tarp giros ir kombučos slypi ne tik skonyje, bet ir gamybos procese. Kombuča reikalauja vadinamosios „arbatos grybo“ kultūros (SCOBY), ir fermentacija užtrunka ilgiau. Gira paprastesnė – pakanka kelių dienų, kad gėrimas jau būtų tinkamas gerti. Taip pat gira pasižymi švelnesniu rūgštingumu, todėl kai kuriems ji malonesnė skoniu.

Jei kalbėtume apie naudą, abu gėrimai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, tačiau gira dažnai lengviau virškinama, o jos poveikis švelnesnis. Be to, tradicinė gira turi daugiau angliavandenių, energijos šaltinių, ir dėl to puikiai tinka karštą vasaros dieną ar po fizinio darbo. Ji neapsunkina skrandžio, bet suteikia jėgų. Kombuča kartais sukelia pilvo pūtimą ar kitus nemalonius pojūčius tiems, kurių skrandis jautresnis.

Kita vertus, gira yra ne tik apie sveikatą. Tai ir apie prisiminimus. Močiutės virtuvėje burbuliuojantys puodai, šiltas duonos kvapas ir švelnus traškėjimas atidarant – visa tai yra dalis mūsų vaikystės. Kombuča, kad ir kokia madinga, neturi šios emocinės reikšmės. Ir gal kaip tik todėl verta ją prisiminti, ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, kad tai dalis mūsų pačių.

Jeigu kada nors bandei girą gamintis namuose – žinai, kad skonis priklauso nuo kantrybės ir kokybiškų ingredientų. Jeigu dar ne – tai puiki proga išmėginti. Paruošėme paprastą receptą, kurį nesunkiai išbandytumėt net be jokios specialios įrangos. Kad pasigamintum girą, nereikia jokių fermentatorių ar termometrų. Užteks puodo, butelio ir šiek tiek kantrybės.

• 3 litrai vandens
• 100 g juodos duonos (geriausiai riekėse, šiek tiek paskrudintos)
• 100 g cukraus
• 5–7 g sausų mielių (apie pusė pakelio)
• keli razinų vaisiai (nebūtina, bet padeda fermentacijai)
• Užvirink vandenį ir nuimk nuo ugnies. Įmesk duonos riekes, uždenk ir leisk pastovėti apie 4–5 valandas, kad prisitrauktų skonio.
• Perkošk skystį per sietelį arba marlę, įpilk cukraus ir maišyk, kol ištirps.
• Kai skystis atvės iki 30–35 °C, suberk mieles. Jei nori, įmesk kelias razinas.
• Palik šiltai fermentuotis 12–24 val. – priklausomai nuo temperatūros. Skonis bus šiek tiek rūgštokas, švelniai gazuotas.
• Supilstyk į butelius ir laikyk šaldytuve dar porą dienų – tada gira įgauna skonio.

Galbūt kombuča šiandien ir užėmusi gaiviausio gėrimo sostą, bet gira vis dar išlieka gyva prisiminimų dalimi – nuo vaikystės vasarų iki senelių virtuvės kvapo. Jos skonis ne tik atgaivina, bet ir primena apie laikus, kai viskas buvo paprasčiau. Ir jei kombuča vilioja egzotika, gira kvepia namais. Gal verta leisti jai sugrįžti ne tik į stiklinę, bet ir į mūsų kasdienybę?