Pilno grūdo duona ne visada sveika: sužinokite, kaip išsirinkti išties kokybišką duonos kepalą

Paskelbė Lina Snarskienė
Paskelbta

Pilno grūdo duona ne visada sveika: sužinokite, kaip išsirinkti išties kokybišką duonos kepalą

Pilno grūdo duona daugelio laikoma sveikesniu pasirinkimu už baltą, tačiau tai ne visuomet tiesa. Nors ant etiketės puikuojasi užrašas „pilno grūdo“, produkto sudėtis ir gamybos procesas gali būti toli gražu ne idealūs. Norint gauti visas tokios duonos teikiamas naudas, svarbu suprasti, į ką atkreipti dėmesį perkant.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad tikrasis pilno grūdo kepalas – tai ne tik tamsesnė spalva ar užrašas ant pakuotės. Esmė slypi naudojamo miltų tipo, grūdų kiekio ir duonos gamybos būdo derinyje. Kai kurie pramoniniai gamintojai naudoja rafinuotus miltus, o pilno grūdo deda tik simboliškai, taip sukurdami tik įvaizdį, bet ne tikrą naudą.

Kad pilno grūdo duona iš tiesų būtų sveika, ji turi būti kepama iš 100 proc. pilno grūdo miltų, geriausia – su ilgu natūralios fermentacijos procesu, pavyzdžiui, raugu. Tokia duona yra vertingas skaidulų, vitaminų, mineralų šaltinis, gerina virškinimą ir maitina žarnyno mikroflorą natūraliais prebiotikais.

Kodėl fermentacija tokia svarbi

Tradicinė, lėta duonos fermentacija – tai ne tik senovinė kepimo tradicija, bet ir mokslu pagrįstas būdas pagerinti maistinę produkto vertę. Kai tešla bręsta ilgiau, joje sumažėja glitimo ir antimaistinių medžiagų, tokių kaip fitatai. Tai leidžia organizmui lengviau įsisavinti maistines medžiagas ir sumažina virškinimo sistemos dirginimą.

Priešingai, pramoniniu būdu gaminamas baltas ar „pseudo pilno grūdo“ kepalas, kurio tešla fermentuojasi trumpai, ne tik neturi tokių privalumų, bet ir gali sukelti staigius cukraus kiekio kraujyje šuolius bei skatinti uždegiminius procesus.

Į ką žiūrėti renkantis

Norint įsigyti iš tiesų vertingą pilno grūdo duoną, verta vadovautis dviem paprastomis taisyklėmis:

  • Sudėties viršuje turi būti nurodyti pilno grūdo miltai. Tai garantuoja, kad jų bus daugiausia
  • Duona turi būti kepta lėtos fermentacijos būdu – raugas ar ilgas tešlos brandinimas yra kokybės ženklas

Tokios duonos skonis bus sodresnis, struktūra – tvirtesnė, o poveikis organizmui – palankesnis.

Alternatyvos be glitimo

Tie, kurie vengia glitimo ar nori dar įvairesnio maistinių medžiagų profilio, gali rinktis kepinius iš pseudogrūdinių kultūrų – grikių, bolivinės balandos ar burnočių. Tokie miltai turi daugiau baltymų, skaidulų, mineralų ir visiškai neturi glitimo.

Specialistai primena, kad net ir sveikiausia duona turėtų būti tik dalis subalansuoto raciono. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai, alyvuogių aliejus, žuvis ir kokybiški baltymai. Tinkamai parinkta duona – tai skanus ir maistingas priedas, o ne pagrindinis patiekalas.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas