Rožinis triukšmas prieš miegą: mokslininkai įspėja, kad tai gali pakenkti labiau nei manėte

Rožinis triukšmas – tai tolygesnis, žemesnių dažnių dominuojamas garsas, primenantis lietų ar vėjo ošimą. Manoma, kad jis padeda užmaskuoti staigius aplinkos garsus ir sukuria ramesnę miego aplinką. Vis dėlto naujas tyrimas parodė, kad ilgainiui toks fonas gali trikdyti natūralią miego struktūrą.

Pensilvanijos universiteto mokslininkai ištyrė 25 suaugusiųjų miegą skirtingomis garso sąlygomis. Dalyviai laboratorijoje miegojo septynias naktis, kurių metu buvo atkuriamas rožinis triukšmas, lėktuvų keliamas triukšmas, šių dviejų garsų derinys arba visiška tyla. Rytais jie atliko kognityvinius testus ir vertino savo miego kokybę.

Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Lėktuvų triukšmas sutrumpino gilaus miego fazę maždaug 23 minutėmis, o rožinis triukšmas sumažino REM fazę beveik 19 minučių. Šių garsų derinys dar labiau pablogino miego rodiklius ir padidino prabudimų skaičių.

REM, arba greitojo akių judėjimo, fazė yra ypač svarbi atminčiai, emocijų reguliacijai ir bendram smegenų atsigavimui. Miego ir chronobiologijos profesorius Mathiasas Basneris pabrėžia, kad būtent šioje fazėje vyksta intensyvus informacijos apdorojimas. Jos sumažėjimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Vaikams ir kūdikiams REM miegas sudaro dar didesnę viso miego dalį nei suaugusiesiems. Todėl nuolatinis plataus spektro triukšmo fonas jiems gali būti dar jautresnis veiksnys. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad kūdikių kambariuose dažnai naudojami baltojo ar rožinio triukšmo aparatai.

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į galimą ryšį su psichikos sveikata. Sutrikęs REM miegas būdingas sergant depresija, nerimo sutrikimais ar Parkinsono liga. Jei papildomi dirgikliai dar labiau mažina šią fazę, teoriškai tai gali trukdyti emociniam atsigavimui.

Nors ausų kištukai iš dalies sumažino neigiamą triukšmo poveikį, visiškai jo pašalinti nepavyko. Tai rodo, kad net tolygus, neagresyvus garsas gali paveikti miego architektūrą. Subjektyviai dalyviai taip pat dažniau jautė, kad jų miegas tapo paviršutiniškas.

Mokslininkai ragina atsargiai vertinti plataus spektro triukšmo naudojimą, ypač naujagimiams, mažiems vaikams ir žmonėms, turintiems psichikos ar neurologinių sutrikimų. Kol kas rekomenduojama rinktis kuo tylesnę ir stabilesnę miego aplinką. Jei triukšmas naudojamas, svarbu stebėti ne tik užmigimo greitį, bet ir bendrą savijautą ryte.

Nors reikalingi platesni ir ilgesnės trukmės tyrimai, jau dabar aišku, kad ne visi populiarūs sprendimai miegui gerinti yra vienareikšmiškai naudingi. Geriausia strategija išlieka natūrali, rami aplinka ir dėmesys miego kokybei, o ne tik jo trukmei.