Paaiškėjo šokiruojanti tiesa: žiemos šalčiai iš tikrųjų sunaikina mirtinai pavojingas erkes

Pasak dr. Anos Vžebickos iš Poznanės gyvybės mokslų universiteto, erkės yra stulbinamai atsparios žemai temperatūrai ir gali išgyventi net esant –30 °C. Tai iš dalies susiję su ypatingomis jų organizme gyvenančių bakterijų savybėmis.

Ekspertė aiškina, kad stipraus šalčio metu erkės tarsi „užmiega“. Jos pasislepia po nukritusių lapų sluoksniu, dirvoje ar miško paklotėje. Toks natūralus „apdangalas“ veikia kaip izoliacija ir apsaugo jas nuo ekstremalių šalčių. Be to, žemės ir paklotės sluoksniuose temperatūra paprastai būna aukštesnė nei oro temperatūra paviršiuje, todėl net ir labai šaltos žiemos daugeliui erkių nėra mirtinos.

Moksliniai tyrimai: kodėl erkės nepajuoduoja nuo šalčio?

Moksliniai tyrimai rodo, kad viena iš didelės erkių atsparumo šalčiui priežasčių yra bakterijos, sukeliančios anaplazmozę. Šie mikroorganizmai gamina fermentus, padedančius erkėms neužšalti net esant labai žemai temperatūrai. Dėl to įprasti žiemos šalčiai tik nežymiai sumažina jų aktyvumą, bet neturi lemiamos įtakos populiacijų išlikimui.

Įprastos žiemos, kai termometro stulpelis svyruoja tarp –5 °C ir –15 °C, gali pristabdyti erkių aktyvumą, tačiau paprastai nepriveda prie masinio jų žuvimo. Kad erkių populiacija iš tiesų ženkliai sumažėtų, reikėtų ilgalaikių, itin stiprių šalčių – temperatūros gerokai žemiau –30 °C, išsilaikančios ilgą laiką. Tokios sąlygos mūsų platumose yra labai retos.

Net ir dabartinė žiema, kuri daugeliui atrodo atšiauri, pagal meteorologinius duomenis dažniausiai nepasiekia ribos, kuri būtų mirtina didžiajai daliai erkių. Jos išlieka gyvos, tik persikelia į gilesnius, geriau apsaugotus sluoksnius.

Kai kurie šaltiniai nurodo, kad jei –20 °C temperatūra išsilaikytų be pertraukos bent du mėnesius, erkių populiacija pastebimai sumažėtų. Tačiau verta prisiminti, kad erkės gausiai aptinkamos ir Skandinavijoje, kur žiemos kur kas šaltesnės ir ilgesnės. Tai rodo, jog šie voragyviai yra puikiai prisitaikę išgyventi šaltuoju metų laiku.

Pasekmės žmonėms ir gyvūnams

Erkių atsparumas šalčiui reiškia, kad pavojus jų įkandimui gali iškilti jau ankstyvą pavasarį – dažnai vos tik nutirpus sniegui ir pakilus temperatūrai virš 5–7 °C. Reikia nepamiršti, kad erkės platina sunkias ligas, tokias kaip Laimo liga (boreliozė) ir erkinis encefalitas. Todėl net trumpi pasivaikščiojimai miškuose, parkuose ar sode reikalauja atidumo ir tinkamos apsaugos.

Erkės mėgsta šiltesnes ir drėgnas vietas. Dažniausiai jos aptinkamos aukštoje žolėje, krūmynuose, miškuose, pievose, prie vandens telkinių. Jų gausu ir miestų parkuose bei skveruose. Į nuosavus kiemus bei sodus erkės dažnai patenka kartu su šunimis, katėmis ar ant žmonių drabužių. Tad saugių „be erkių“ zonų iš esmės nebelikę – net ir tvarkingas priemiesčio sodas gali būti rizikos vieta.