Graži išorė, pavargęs kūnas: gydytojas įvardijo tai, ko dauguma vis dar nenori girdėti

Jo teigimu, visuomenė vis dar linkusi į vartotojiškumą. Tiesa, jaunesnė karta, bent jau ta dalis, su kuria jam tenka dirbti sostinėje, pamažu keičiasi. Jauni žmonės vis dažniau domisi ilgaamžiškumu, fiziniu aktyvumu, sveiko kūno puoselėjimu, sąmoningesniu gyvenimo būdu. Tačiau vyresnė karta, pasak gydytojo, vis dar dažnai renkasi išorinius gerovės simbolius vietoj investicijos į savo savijautą.

„Mes linkę aukoti sveikatą dėl kitokios gerovės – moterys dėl šeimos, vyrai dėl finansinio saugumo. Bet to reikėtų atsisakyti“, – kalbėjo jis. Gydytojas ragino mokytis tausoti save: išėjus iš darbo palikti jį už durų, rasti veiklų, kurios teikia džiaugsmą, ir neignoruoti poilsio.

Trūksta elementarių žinių apie savo kūną

Pasak specialisto, organizmas nuolat siunčia signalus, tačiau žmonės dažnai jų neklauso ir ieško greitų sprendimų. Didžioji dalis diagnozės, anot jo, gimsta pokalbio metu – aiškinantis, kada atsirado simptomai, kaip jie pasireiškia, ką pacientas iš tiesų jaučia.

Gydytojas pabrėžė, kad sergant lėtine liga žmogus apie ją turėtų žinoti net daugiau nei pats medikas. Tačiau problema ta, kad informacijos dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose ar abejotinuose šaltiniuose, o ne pas specialistus.

Jo manymu, pacientus būtina mokyti elementarių dalykų – pavyzdžiui, ką reiškia 37,2 laipsnio temperatūra, kada reikia sunerimti, kaip tinkamai reaguoti į simptomus. Anot jo, jei suaugęs žmogus nežino, ką daryti esant nedidelei temperatūrai, tai rodo ne tik šeimos, bet ir sveikatos sistemos spragas.

„Kryžiaus tempimas“ – vis dar gajus

Gydytojas pastebi, kad Lietuvoje vis dar stiprus įsitikinimas, jog reikia kentėti. Žmonės arba per ilgai ignoruoja skausmą, arba, priešingai, pernelyg jo bijo. Tačiau, jo teigimu, nereikia didvyriškai kęsti dvi savaites trunkančio nugaros skausmo, jei galima vartoti priešuždegiminius vaistus ir ieškoti priežasties.

Jis kritikuoja kraštutinumus – tiek metų metus trunkantį skausmo slopinimą vaistais, tiek kategorišką jų atsisakymą. „Čia ne karas – didvyriškumo niekam nereikia“, – pabrėžė gydytojas.

Panašus požiūris vyrauja ir kalbant apie antsvorį. Vis dar manoma, kad tai tik valios klausimas, nors realybėje svorio reguliavimas yra sudėtingas biologinis procesas. Anot jo, kai riebalinis audinys įsitvirtina, organizmas daro viską, kad jį išlaikytų, todėl kartais reikalinga profesionali pagalba.

Papildai vietoj vaistų

Gydytojas atkreipė dėmesį į dar vieną tendenciją – žmonės mieliau renkasi maisto papildus nei gydytojų paskirtus vaistus. Jo teigimu, Lietuvoje vis dar skeptiškai vertinami vaistai nuo cholesterolio, skiepai ir antidepresantai. Taip pat dalis pacientų vengia vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, tikėdamiesi „dar pabandyti kažką kita“.

Tuo pačiu metu papildai vartojami gausiai, tikintis greito efekto. Tačiau, pasak gydytojo, vien tabletėmis sveikatos nesusikursime.

Jis palygino sveikatą su siena: vaistai ar papildai – tai tik mūro mišinys. O tikrosios „plytos“ yra kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, saikinga mityba, grūdinimasis, mėgstama veikla, gebėjimas pasakyti „ne“. Be šių pagrindų net ir geriausi preparatai neduos norimo rezultato.

Vaistai svoriui mažinti – ne mada, o gydymas

Kalbėdamas apie medikamentinį nutukimo gydymą, gydytojas pripažino, kad visuomenėje jis vis dar kelia daug baimių. Nors tai moksliškai pagrįstas metodas, pacientai dažnai atsisako tokio gydymo, manydami, kad tai tik „apsileidimo“ pasekmė.

Paradoksalu, tačiau kartais vaistų prašo tie, kuriems jų nereikia – pavyzdžiui, norint numesti kelis kilogramus prieš šventę. Tuo tarpu tiems, kuriems medikamentai iš tiesų galėtų padėti dėl sveikatos problemų, vis dar sunku priimti sprendimą gydytis.

Nutukimas – per daug toleruojamas

Gydytojas apgailestavo, kad Lietuvoje antsvoris ir nutukimas dažnai laikomi norma. Net medikų vertinimuose neretai susirūpinama tik tada, kai situacija jau pasiekia nutukimo stadiją, nors prevencija turėtų prasidėti anksčiau.

Ypač jautri tema – vaikai ir paaugliai. Antsvoris jaunystėje vis dar per dažnai nuvertinamas, nors vėliau jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Be to, gydytojas pastebi, kad vaikų fizinis pasirengimas, ypač viršutinės kūno dalies stiprumas, išlieka silpnas.

Apibendrindamas jis pabrėžė, kad sveikata nėra nei vien tik tablečių klausimas, nei vien tik valios reikalas. Tai nuoseklus darbas su savimi, kuriame turi derėti mokslo pasiekimai ir kasdieniai įpročiai.